Vienas karinis paradas Vilniuje buvo rudenį. Buvo galima pasižiūrėti į vilkus, leopardus, pantzer-haubicas ir kitas krašto apsaugos gynybos priemones. Į paradą lietuviai ir sąjungininkai sostinėn suvežė ne viską, ką turi, turbūt pataupė degalus, o gal asfalto dangos pagailėjo.
Žiemą įvyko antrasis karinis paradas. Traktoriais suvažiavo karingi civiliai. Turbūt ne visus traktorius atsibogino, bet jų buvo baisiai daug. Žemės ūkio technika nėra dengta neperšaunamu šarvu, bet šiais laikais mažai kas kulkosvaidžiais kare bešaudo. Dronais daužosi. Radijo ir elektroninė apsauga nuo dronų nėra pigi, bet, jei vidutinis Lietuvos ūkininko traktorius kainuoja keletą šimtų tūkstančių, vadinasi, gamintojų jau įdiegta apsauga ir nuo dronų, ir nuo minų. Nes šiaip paprastas traktorius tokių sumų neturėtų kainuoti.
Žemės ūkio paskirties traktoriai neturi vamzdžių, bet javeliną ar stingerį primontuoti neturėtų kilti problemų. Palyginti su vidutiniu plūgu, visos tos šaudyklės užima mažai vietos. Tilptų šalia priekinių ratų, civilinėje kasdienybėje pasitarnautų kaip purvasargiai.
Jei priešai pultų mažomis pajėgomis ar anoniminėmis grupelėmis, svarbu iš anksto susitarti, kas važiuoja trofėjų rinkti, o kas – į darbą. Nes jei keli traktoriai sukibs prie vieno BTR’o, ims traukti į skirtingas puses – sudraskys iškart. Nebus ko į muziejų padėti.
