Asmeninis archyvasES jau seniai iš esmės „harmonizuota“, t. y. suvienodinta, valstybėse narėse apmokestinimo netiesioginiais mokesčiais (PVM, akcizais) sistema. Tai reiškia, kad pats šių mokesčių apskaičiavimo principas, apmokestinimo momentas, kurioje valstybėje laikomas mokesčio objektas ir kur jis mokamas, yra vienodas ES. Taip plėtojama viena ES rinka, skatinamas kapitalo ir asmenų laisvesnis judėjimas, išvengiama dvigubo apmokestinimo.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
O dėl tiesioginių mokesčių – gyventojų pajamų, įmonių pelno – kol kas tik epizodiškai yra atliktas vienodinimas tam tikrose srityse. Pavyzdžiui, ES mastu buvo priimtos direktyvos dėl pelno mokesčio, kurios numato iš esmės vienodas taisykles dividendams, mokamiems tarp įmonių, honorarams, tam tikriems kitiems atvejams apmokestinti. Valstybės narės tam tikras sąlygas gali pasirinkti, tačiau iš esmės apmokestinimo principai yra tie patys.
Iš kitos pusės, kiekviena pasaulio valstybė tarpusavyje konkuruoja palankesnėmis mokesčių lengvatomis, norėdamos pritraukti daugiau investuotojų plėtoti verslą, steigti įmones, kurti darbo vietas ir kartu mokėti mokesčius toje valstybėje. Šios konkurencijos tikslas yra pritraukti didesnes mokestines pajamas į savo šalies biudžetą.
Problemos dėl skirtingo pelno mokesčio reguliavimo yra bendros visoms valstybėms narėms ir negali būti veiksmingai sprendžiamos nacionaliniais veiksmais.
Vis dėlto ES įmonės vis dažniau vykdo tarptautinę veiklą vidaus rinkoje. Dabartinę ES mokesčių sistemą sudaro 27 skirtingos pelno mokesčio sistemos. Europos Komisija ne kartą yra pabrėžusi, kad ši taisyklių įvairovė lemia susiskaidymą ir yra rimta kliūtis verslo veiklai vidaus rinkoje, kad tarpvalstybinės įmonės vidaus rinkoje patiria dideles mokestinių prievolių vykdymo išlaidas, nes turi laikytis įvairių teisinių sistemų reikalavimų.
Tad kokį kelią šiam klausimui renkasi ES?
Prieš kelis dešimtmečius buvo sukurtas direktyvos projektas, kuriuo buvo siekiama, kad ES galiotų bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė (CCCTB direktyva). Dalis pelno mokesčio taisyklių buvo paimtos iš tarptautinių finansinės apskaitos standartų, pritaikytos pelno mokesčio bazei skaičiuoti įmonių grupėms, veikiančioms keliose ES valstybėse narėse. Iš pradžių tokia skaičiavimo sistema buvo siūloma kaip privaloma ES valstybėms narėms, vėliau – kaip pasirenkamoji, ir tai reiškia, kad valstybėse būtų dvi pelno mokesčio sistemos: viena pagal ES direktyvą, kita nacionalinė. Toks siūlymas buvo kritikuojamas dėl didėjančių administracinių sąnaudų prižiūrint vietoj vienos jau dvi sistemas.
Šiai iniciatyvai nepavykus, nesulaukus dalies valstybių pritarimo, buvo bandoma valstybes jų pačių nacionalinėmis priemonėmis skatinti vienodinti pelno mokestį. Tačiau neretai valstybės dėl įvairių fiskalinės politikos, ekonominių ir kitų socialinių veiksnių vis tiek priimdavo gana skirtingas pelno mokesčio taisykles, lengvatas ir kt.
*****susije*****
Europos Komisija (EK) leidiniuose pastebėjo, kad problemos dėl skirtingo pelno mokesčio reguliavimo yra bendros visoms valstybėms narėms ir negali būti veiksmingai sprendžiamos nacionaliniais veiksmais. EK nuomone, kadangi šios problemos visų pirma kyla dėl skirtingų mokesčių sistemų, nekoordinuoti nacionaliniai veiksmai neturėtų pakankamo poveikio.
Buvo ir kitų įdomių idėjų. Pavyzdžiui, grupės ES narių mokesčių bazes sujungti į vieną fondą, kartu taikant paprastą pelno paskirstymo grupėje metodą – tai galbūt leistų nustatyti objektyvesnį ir pigesnį įmonių grupių mokestinių prievolių nustatymo metodą. Tačiau buvo pastebėta, kad galiausiai praktikoje valstybės narės negali veiksmingai taikyti šio metodo atskirai, nes išliktų dvigubo apmokestinimo ir ginčų rizika, jei visai grupei nebūtų taikomas vienodas pelno paskirstymo metodas, o grupės paskirstytina mokesčio bazė nebūtų apskaičiuojama pagal vieną taisyklių rinkinį.
Todėl EK vėl pradėjo organizuoti valstybių narių susitikimus, kuriuose buvo skelbiama, kad mokesčių sistemos sudėtingumas ir jo pasekmės gerokai sumažėtų, jei visoje ES būtų nustatytas bendras įmonių grupėms taikomas pelno mokesčio taisyklių rinkinys.
ES sukūrė naują direktyvos projektą, vadinamąjį BEFIT, kurį grindė tuo, kad, jeigu veiksmų bus imtasi ES lygmeniu, jie turės aiškią pridėtinę vertę mažinant valstybėse pelno mokesčio skirtingumus. Nors šis direktyvos projektas iš esmės naujas, jo mintis ir taisyklės panašios kaip minėto CCCTB projekto – turėti bendrą suvienodintą pelno mokesčio bazę ES.
Nors vyksta įvairūs susitikimai dėl naujo direktyvos projekto, kaip ir CCCTB atveju, vėl stringama, nesulaukiama dalies valstybių palaikymo.
Kokiu keliu eiti toliau ES nerandant sprendimo? Reikėtų skatinti valstybes vienodinti pelno mokestį ir jo taikymo metodiką. Taip pat toliau dirbti, aiškinti naudą ir siekti gauti visų valstybių palaikymą vienodai pelno mokesčio bazei ES.
Dr. Martynas Endrijaitis yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas
