Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 4 d.


KOMENTARAS
Stagfliacijos grėsmės
Marius Vaščega
Bendrovė
M. Vaščega.

1973–1974 m. dėl OPEC paskelbto naftos eksporto embargo pasaulinės naftos kainos patrigubėjo nuo tuomečių 4 iki 12 JAV dolerių už barelį. Iki 1981-ųjų naftos kaina patrigubėjo dar sykį. Daugelyje šalių buvo įvesti energijos vartojimo apribojimai. Beveik visas praėjusio amžiaus 8-asis dešimtmetis Vakarų pasaulyje pasižymėjo aukšta infliacija, žemesniu nei įprasta ekonomikos augimu ir didesniu nedarbu. JAV federalinė rezervų sistema, kovodama su kainų augimu, padidino palūkanų normas iki beveik 20 proc. ir taip sukėlė recesiją.

2022 m. birželį, infliacijai pasiekus 9,1 proc. JAV ir 8,6 proc. euro zonoje, ekonomistai ieško paralelių tarp dabarties ir įvykių prieš pusę amžiaus. Rusijos agresija prieš Ukrainą reikšmingai padidino energijos, kitų išteklių ir maisto kainas pasaulyje. Tuo pat metu tebejaučiame pandemijos ribojimų ir dėl to sutrūkusių pasaulinių tiekimo grandinių neigiamą įtaką gamybai. Sumažėjusi prekių ir paslaugų pasiūla bei per pandemiją skatinamosiomis priemonėmis palaikoma paklausa leido infliacijai įsibėgėti. Jau pastebima, kad perkamoji galia ima mažėti, darbuotojai aktyviau kelia atlyginimų didinimo klausimus, o įvairių šalių centriniai bankai, baimindamiesi infliacijos įsitvirtinimo, skelbia apie didinamas palūkanų normas – tai neigiamai paveiks skolinimosi sąlygas ir investicijas. Vis rimčiau vertinama recesijos rizika.

Nors panašumų galima atrasti, nereiktų manyti, kad nugrimsime į tokią pačią ilgalaikę praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio stagfliaciją. Europos Komisija (EK) liepą sumažino euro zonos ekonomikos augimo prognozę, tačiau tebeprognozuoja 2,6 proc. kilimą šiemet ir 1,4 proc. kitąmet. Darbo rinka turėtų išlikti stipri. Infliacijos euro zonoje, nors ir laukiama didesnės (vidutiniškai 7,6 proc. šiemet ir 4 proc. 2023 m.), tačiau vėliau ji, tikimasi, sugrįš prie siekiamos 2 proc. per metus ribos. Ekonominis šokas Lietuvoje taip pat turėtų būti laikinas – metinis ekonomikos augimas, tikimasi, sulėtės iki 1,9 proc. šiemet, bet kitais metais įsibėgės iki 2,5 proc. Pagal EK prognozę vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, pasiekusi 17 proc. šiais metais, sumažės iki 5,1 proc. kitąmet.

Svarbus skirtumas, palyginti su 8-uoju dešimtmečiu, yra tas, kad ES ekonomika dabar energetiškai efektyvesnė ir mažiau priklausoma nuo iškastinių energijos išteklių nei prieš kelis dešimtmečius, todėl energijos kainų šokas darys mažesnę neigiamą įtaką ūkiui augti. Darbo rinka yra lankstesnė, todėl menkesnė rizika įsisukti ilgalaikei kainų ir atlyginimų didėjimo spiralei. Nepriklausomas Europos centrinis bankas (ECB) per savo gyvavimo istoriją įgavo visuomenės pasitikėjimą ir įrodė galintis valdyti kainų augimo lūkesčius. Tuo pat metu ECB politika išlieka pamatuota, siekiant išlaikyti stabilumą finansų rinkose.

2022 08 12 06:45
Spausdinti