Asmeninis archyvasTrečiasis šių metų ketvirtis pasaulio rinkose pasižymėjo kiek didesniu pirminių viešųjų akcijų siūlymų (IPO) aktyvumu. EY duomenimis, sandorių skaičius vien liepą–rugsėjį pasiekė 310 ir buvo didesnis negu antrojo (279 sandoriai) ir pirmojo (281 sandoris) ketvirčio rezultatai. Baltijos šalyse IPO rinką trečiąjį ketvirtį pajudino Latvijos bendrovė „Eleving Group“, artimiausiu metu tikimasi ir daugiau įmonių siūlymų.
Tiesa, bendri šių metų rezultatai vis dar atsilieka nuo 2023 metų. Per devynis praėjusių metų mėnesius pasaulyje buvo užregistruoti 983 IPO sandoriai, o šiemet – 11 proc. mažiau, 870 sandorių. Sandoriais pritrauktų investicijų suma, lyginant tuos pačius laikotarpius, šiemet susitraukė 23 proc. – iki 77,6 mlrd. dolerių. Pernai per tris ketvirčius visų IPO metu buvo pritraukta 100,8 mlrd. eurų suma. Tačiau tai, kad per pastarąjį ketvirtį sandorių skaičius perkopė 300 nuteikia pozityviai.
Gausesnis investicijų srautas
Neseniai atliktas „EY CEO Outlook Pulse“ tyrimas atskleidžia, jog didžiosiose tarptautinėse bendrovėse vyrauja pasitikėjimas dėl ekonomikos augimo per artimiausius 12 mėnesių, ir ateinančius metus dauguma vadovų pasitinka optimistiškai nusiteikę.
Šį optimizmą galima suprasti žvelgiant į JAV ir Europos rinkas. JAV per pirmus tris šių metų ketvirčius buvo sudaryta 29 proc. daugiau IPO sandorių (130, palyginti su 101) ir pritraukta 40 proc. daugiau investicijų (27,3 mlrd., palyginti su 19,4 mlrd. dolerių). Per tą patį laikotarpį Europoje IPO sandoriams skirta net 42 proc. daugiau investicijų negu pernai: 15,4 mlrd., palyginti su 10,9 mlrd. dolerių. Nors sandorių skaičius buvo 12 proc. mažesnis. Taigi, šių metų rezultatai leidžia daryti išvadą, kad Europoje ir JAV IPO rinka atsigauna.
Latvija budina Baltijos regiono IPO rinką
Vis garsiau bei aiškiau apie IPO sandorius kalbama ir Baltijos šalyse, pirmiausia Latvijoje, kur visi laukia oro linijų bendrovės „airBaltic“ IPO. Jeigu šis pirminis viešasis akcijų siūlymas bus sėkmingai įgyvendintas, jis taps didžiausiu kapitalo sandoriu Latvijos istorijoje. Akivaizdu, kad „airBaltic“ IPO planas peržengia regioninės rinkos ribas – kaimynai neslepia ambicijų pritraukti stambesnius investuotojus iš užsienio.
Latvijos „airBaltic“ yra lyginama su kitomis Europos oro linijų bendrovėmis, o analitikai turi įvertinti didžiulį kiekį įvairių rodiklių. Kartu neslepiamas lūkestis, kad dėl mažėjančių bazinių palūkanų normų ir pasibaigus JAV prezidento rinkimams turėtų susidaryti palankesnės sąlygos sandoriui. Šiuo metu reikia laukti tolesnių naujienų apie „airBaltic“ IPO: kada tai įvyks, koks bus reitingas ir kokia numatoma verslo plėtros trajektorija.
Investuotojai laukia JAV prezidento rinkimų baigties
Apskritai, šiuo metu JAV ir Europos rinkos yra lengvai nuspaudusios stabdžio pedalą dėl nenuspėjamų JAV prezidento rinkimų. Akivaizdu, kad nemaža dalis IPO rinkos dalyvių atidžiai stebi įtemptą demokratų ir respublikonų kandidatų kovą – dėl to suplanuoti sandoriai gali būti atidėti ar perkelti į kitų metų pradžią. Kelis mėnesius po rinkimų Vašingtone gali vyrauti politinis neapibrėžtumas, kol išsigrynins naujojo prezidento ekonominiai prioritetai ir paaiškės, kokia bus jų geopolitinė įtaka, kaip keisis JAV prekybos politika ir pan. Investuotojai labiausiai vertina aiškias politikos kryptis ir stabilias perspektyvas, kurias gali sieti su apibrėžta finansine grąža.
JAV tenka labai svarbus vaidmuo finansų pasaulyje. Tai gerai iliustruoja skaičiai: šių metų liepos pabaigoje bendra JAV didžiųjų biržų (NYSE ir NASDAQ) rinkos kapitalizacija siekė apie 56,2 trln. JAV dolerių – buvo didesnė už visų kitų regionų didžiųjų kapitalo rinkų kapitalizaciją kartu sudėjus. Pavyzdžiui, euro zonos rinkų kapitalizacija sudarė 7,9 trln. JAV dolerių, o Kinijos (Šendženo ir Šanchajaus biržų kartu sudėjus) – 10,1 trln. JAV dolerių. JAV rinkos kapitalizacija per pastaruosius 8 metus padvigubėjo: 2016 m. liepos mėn. pabaigoje buvo 26,3 trln. dolerių, palyginti su 6,6 trln. dolerių to meto euro zonoje ir 7 trln. dolerių Kinijoje. Tai rodo, jog istoriškai būtent JAV rinkos yra jėga, kuri varo į priekį pasaulio finansų rinkas, įskaitant ir IPO.
Europa atlaikė infliacijos iššūkius
Kalbant apie Europą, pastaruosius dvejus metus IPO rinkai didelę įtaką darė infliacija ir su tuo susiję Europos centrinio banko ir nacionalinių bankų sprendimai didinti palūkanų normas. Šiemet atėjo laikas, kai galima manyti, jog tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek JAV prasideda naujas mažesnių palūkanų normų etapas.
Prielaidą patvirtina neseniai paskelbti ES infliacijos duomenys, iš kurių matyti, kad rugsėjo mėnesį vartotojų kainų augimas ES jau buvo žemesnis negu 2 procentai. Mažesnės palūkanų normos reikš pigesnes investicines lėšas, taip pat mažesnę tikėtiną investicijų grąžą. Kita vertus, mažesnė ir, svarbiausia, stabili infliacija yra palanki aplinkybė planuojant ir įgyvendinant IPO sandorius, nes investuotojams leidžia aiškiau matyti įmonių verslo planus ir prognozuoti būsimus pinigų srautus. Trumpai tariant, žema infliacija kuria stabilesnę aplinką, kurioje galima tiksliau įvertinti IPO besirengiančių bendrovių planų pagrįstumą.
Rolandas Laukaitis yra profesinių paslaugų bendrovės EY Strategijos ir sandorių paslaugų praktikos partneris
