Asmeninis archyvasDirbtinio intelekto revoliucija, automatizacija ir skaitmenizacija iš esmės keičia šiuolaikinės darbo rinkos poreikius, todėl pažangios valstybės intensyviai investuoja į perkvalifikavimo mokymus, o daugiausiai dėmesio skiria aukštą pridėtinę vertę kuriančioms profesijoms. Lietuva taip pat buvo atradusi sėkmingai veikiantį sprendimą – APVK programas suaugusiems, tačiau šiandien norintiems persikvalifikuoti ir dirbti augančiuose sektoriuose šie mokymai tapo faktiškai nepasiekiami.
Jau pats APVK modelio pavadinimas (APVK – aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijos) koduoja šių programų esmę – orientaciją į technologinių ar inovacijoms kurti reikalingų kompetencijų ugdymą. Šiuos mokymus Užimtumo tarnyboje (UŽT) iki šiol galėjo rinktis ne tik bedarbiai, bet profesinę kryptį keisti arba besikeičiančioje darbo rinkoje prisitaikyti ir naujų įgūdžių įgyti norintys dirbantieji.
Panašios programos veikia ir Vokietijoje, Nyderlanduose bei Skandinavijoje – šios šalys kryptingai investuoja į sistemas, leidžiančioms dirbantiems žmonėms keisti profesiją be karjeros pertraukos ir greitai įsilieti į ekonomiškai aukštą vertę kuriančius sektorius.
APVK mokymai ne tik atitiko pažangių valstybių kryptį, bet ir pasižymėjo stulbinančiais rezultatais. Net 90 proc. juos baigusiųjų sėkmingai įsidarbino, dėl itin didelio susidomėjimo anksčiau nei planuota buvo pasibaigęs programai per ES RRF mechanizmą skirtas biudžetas, UŽT mokymų efektyvumą įvertino net 98 proc., o kiekvienas investuotas euras valstybei atnešė dvigubą grąžą.
Dirbtinio intelekto ir grožio specialistų mokymams – vienodas reguliavimas
Nepaisant puikių rezultatų – APVK programos mokymai norintiems persikvalifikuoti nebėra pasiekiami. Bent jau tokie, kokie veikė iki šiol. Nors APVK kaip priemonės oficialiai neatsisakyta, ji buvo perkelta į platformą „Kursuok“ ir suvienodinta su įvairiais bendraisiais mokymais.
Kitaip sakant, dirbtinio intelekto inžinierių ar duomenų analitikų rengimui pradėti taikyti tie patys reguliaciniai ir kainodaros reikalavimai kaip bazinio lygio kursams, amatų mokymams ar profesiniam, pavyzdžiui, grožio specialistų, lavinimui.
Praktikoje tai reiškia, kad APVK mokymų rengėjai, sukūrę veikiančias, pusmetį trunkančias programas, kurių tikslas yra iš tikrųjų perkvalifikuoti, o ne tik suteikti minimalių įgūdžių – jų pateikti minėtoje platformoje negali, bent jau tokių pačių, kokie veikė. Nebent savo mokymus reikšmingai sutrumpintų ir supaprastintų. Tačiau tokiu atveju jie nebetektų savo esmės – technologijų kompetencijų įgijimui paprasčiau reikia daugiau laiko.
Kita priežastis, kodėl norintys pasirinkti APVK mokymus, dabar jų beveik neranda „Kursuok“ platformoje – vienodo dydžio valstybės skiriamas finansavimas visų rūšių mokymams. Perkvaflikavimo mokymų dalyviai gauna to paties dydžio krepšelį – nesvarbu, ar rinktųsi mėnesį trunkančius floristikos, ar pusmečio trukmės programavimo kursus. Teoriškai brangesnių mokymų išlaidų skirtumą padengti galėtų patys mokiniai, tačiau praktiškai tokios programos net nepatenka į platformą ir nekonkuruoja su nemokamais profesiniais kursais.
Profesinis išsilavinimas ne tik nesukuria tokios ekonominės vertės kaip APVK modelis, pripažintas kaip labiausiai valstybei atsipirkusi perkvalifikavimo priemonė, bet ir efektyviai nesprendžia darbo rinkos iššūkių. Europos Komisija pabrėžia, kad Lietuvoje profesinio rengimo ir mokymo atitiktis darbo rinkos poreikiams išlieka nepakankama, o tai prisideda prie neatitikties tarp įgūdžių pasiūlos ir paklausos darbo rinkoje.
Sėkmės vertinimas – formalūs vidurkiai ar realūs rezultatai?
Diskusijų, ar Lietuvai apskritai reikalinga suaugusiųjų perkvalifikavimo sistema, rodos, jau nebekyla. Tačiau klausimai, kokią kryptį rinksimės ir kaip matuosime jos sėkmę, yra vis dar neišspręsti.
Europos Komisija ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija aiškiai pabrėžia: suaugusiųjų perkvalifikavimas turi būti orientuotas į realius darbo rinkos poreikius, o investicijos į jį vertinamos per įsidarbinimo, produktyvumo bei perėjimo į aukštesnės kvalifikacijos pozicijas rodiklius.
Darbo rinkos poreikius akivaizdžiai atskleidžia startuolių, technologijų ir kitų aukštą ekonominę vertę kuriančių įmonių darbo skelbimai – vien mūsų nariai nuolat ieško apie 500 talentų. Šiems verslams jau dabar nuolat trūksta IT, inžinerijos, dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi specialistų ir kitų aukštos kvalifikacijos profesionalų.
Tai, jog APVK modelis atsirado bendrųjų mokymų platformoje, rodo viena – suaugusiųjų mokymų naudą matuoti ketinama formaliais vidurkiais, atskirai nevertinant, ar atliepiami realūs darbo rinkos poreikiai, kokią grąžą valstybei kuria aukštą ekonominę vertę įgytos gyventojų kompetencijos ir kokią – minimalūs įgūdžiai.
Pastarieji yra svarbūs ir reikalingi, tačiau ilgalaikis Lietuvos konkurencingumas vis tik priklausys nuo jos dirbančiųjų gebėjimo laiku prisitaikyti šiuolaikinėje darbo rinkoje. O ji diktuoja savas, prie bendrinių platformų nesiderinančias sąlygas.
Gintarė Verbickaitė yra „Unicorns Lithuania“ vadovė
