Asmeninis archyvasŠiomis dienomis antraštės mirga pranešimais apie „metų žodžius“, kuriuos skelbia didieji pasaulio žodynai ir portalai. Terminas „Rage bait“ buvo paskelbtas Oksfordo metų žodžiu 2025-iesiems, „Parasocial“ – Kembridžo žodyno metų žodis, „Vibe coding“ – „Collins“ žodyno metų žodis. Tai metas, kai kalbos profesionalai mėgina sutalpinti dvylika mėnesių į vieną žodį ar sąvoką, apibendrinančią visų metų nuotaiką. Tad natūraliai kyla klausimas – koks žodis galėtų apibūdinti mūsų pačių 2025-uosius?
O metai buvo permainingi. NATO pagaliau pas mus „atvyko“ – tiksliau, reikšmingai sustiprino savo buvimą rytiniame Aljanso flange. Lietuva galutinai atsijungė nuo Rusijos elektros sistemos ir pilnai perėjo prie Europos Sąjungos tinklų. Gynybos sektorius fiksuoja augančią paklausą, tuo tarpu, logistikos sektorius patyrė skaudų smūgį. „FinTech“ plėtra tęsiasi, tačiau konkurencija su Lenkija aštrėja – kova dėl regioninio finansų centro statuso tampa vis intensyvesnė.
Visa tai vyksta politinio chaoso fone. Pastaraisiais mėnesiais suirutė šalies politikoje susilpnino Lietuvos gebėjimą būti girdima ir matoma Europoje, ypač svarbiausiose diskusijose – nuo rytinės Europos gynybos ir migracijos iki „FinTech“, dirbtinio intelekto ir logistikos ateities.
Todėl 2025-uosius siūlau apibūdinti žodžiu – „atsivėrimas“.
2025-aisiais atsivėrėme neregėtam saugumo pažeidžiamumo, neapibrėžtumo, dviprasmybių ir sudėtingumo laukui. Dar visai neseniai būtų buvę sunku įsivaizduoti, kad viešai ir atvirai sveikinsime dislokuotą Vokietijos kariuomenės brigadą Lietuvoje. Tačiau šiandien sakome: taip, ačiū, Vokietija (šį kartą). Ačiū, NATO.
Kartu atsivėrėme naujai žinių kūrimo ribai, kurią žymi sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas, ir tuo pačiu – negailestingoms pasaulinės konkurencijos realijoms, ypač mikroschemų ir technologijų tiekimo grandinėse. Kadangi Lietuvos prekybiniai ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis nėra intensyvūs, vadinamasis Trumpo mokestis kol kas netapo rimtu iššūkiu mums. Tačiau etiškas ir vertybinis sprendimas nutraukti ekonominius ryšius su Rusija turėjo labai apčiuopiamų ekonominių pasekmių.
Šiandien esame taške, kuriame nebeužtenka vien prisitaikyti. Dabar turime atgaivinti savo ekonomiką, stiprindami ryšius su Šiaurės šalimis ir Lenkija bei nukreipdami Lietuvą ir Baltijos valstybes į naują ekonominės plėtros kelią.
Galiausiai atsivėrėme ir toms realijoms, kurios skaldo mūsų socialinę, politinę ir kultūrinę demografiją. Esame maža valstybė, tačiau vis dažniau renkamės kovoti tarpusavyje, o ne ieškoti bendrų sprendimų. Ši vidinė įtampa išryškino mūsų pažeidžiamumą – ne tik išorės grėsmių, bet ir vidinių konfliktų akivaizdoje.
Ieškodamas platesnio konteksto, paprašiau kelių užsienio kolegų iš „Strategic Economics“ pasiūlyti po vieną žodį ar sąvoką, kuri, jų manymu, geriausiai apibūdintų Europą kaip visumą.
Italė dr. Martina Dal Molin pasirinko sąvoką „į žmogų orientuotas dirbtinis intelektas“ (angl. people-centric AI). Pasak jos, sparti DI plėtra sukelia struktūrinius pokyčius darbo rinkoje – technologijos vis labiau skverbiasi į sprendimų priėmimą, profesines paslaugas, kūrybines industrijas ir techninį darbą. Tai, anot mokslininkės, sukuria neišvengiamą būtinybę persikvalifikuoti ir iš naujo apibrėžti profesijas, kurių dar prieš kelerius metus apskritai nebuvo.
Vokietis prof. Paulas Huenermundas savo ruožtu pasirinko frazę „kintanti geostrateginė dinamika“ (angl. evolving geostrategic dynamics). Jo teigimu, besitęsianti geostrateginė įtampa tiesiogiai veikia Europos inovacijų ekosistemas. Trumpo tarifai ir platesnis pasaulinių vertės grandinių persitvarkymas keičia konkurencines sąlygas Europos įmonėms – ypač kaštų, prieigos prie rinkų ir tiekimo grandinių patikimumo požiūriu. Todėl Europos inovacijų pajėgumų stiprinimas, pabrėžia profesorius, tapo neatsiejamas nuo ekonominio ir technologinio atsparumo kūrimo.
Abu šie pasirinkimai taikliai atspindi besikeičiančią strateginę aplinką, kurioje šiandien atsidūrė Europa, ir gana aiškiai nubrėžia kryptį, kuria judame.
Žvelgiant į 2026-uosius, regioninė ekonominė integracija neabejotinai iškyla kaip vienas svarbiausių strateginių prioritetų. Augančios pragyvenimo išlaidos vis dažniau kursto socialinį ir politinį nerimą, o kai kuriais atvejais – ir atvirą nestabilumą. Kadangi Lietuvos pinigų politika formuojama Europos lygmeniu, prisitaikymas turi vykti kitais kanalais. Būtent todėl politinė lyderystė tampa svarbesnė nei bet kada anksčiau.
Nors JAV vidurio kadencijos rinkimų baigtis dar neaiški, privalome ruoštis scenarijui, kuriame demokratai laimi Atstovų Rūmus ir ryžtingai atsisakoma Trumpo politikos – nuo prekybos iki klimato klausimų. Vidaus politikoje būtina stabilizuoti situaciją, blaiviai įvertinus savo aplinką, ir susigrąžinti ambiciją būti nuomonės formuotojais Europoje, o ne tik stebėtojais.
Lietuva atsivėrė. Dabar Lietuvai metas „susiderinti“ (angl. align).
Turime koordinuoti pastangas, kad galėtume priešintis nestabilumui ir nesaugumui – institucijose, politikoje, rinkose ir viešuosiuose pasakojimuose. Gynyba, logistika, pramonė, švietimas ir finansai turi judėti ta pačia kryptimi. Talentai privalo derėti su strategija, o ambicijos – su realiais pajėgumais. Politinis atsigavimas galiausiai yra interesų suderinimo procesas, o ne charizmos demonstravimas.
Dirbkime kartu ir suderinkime savo veiksmus, kad atlaikytume atsivėrimo iššūkius.
Tom Hashimoto yra VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, ekonominės politikos katedros tyrėjas
