Asmeninis archyvasSpartus verslo augimas dažnai laikomas ženklu, kad pasirinkta kryptis yra teisinga. Didėjančios pajamos, nauji klientai ir auganti komanda paprastai siejami su sėkme. Tačiau praktika rodo, kad būtent sparčiausio augimo laikotarpiu vidutinio dydžio įmonėms tenka priimti sprendimus, susijusius su ilgalaikiais finansiniais ir organizaciniais įsipareigojimais, kuriuos vėliau koreguoti tampa sudėtinga. Tad augant veiklos mastui vis dažniau kyla klausimas – ar verslo tempą lemia realūs įmonės pajėgumai, ar tik ambicijos?
Augimas pats savaime nėra problema ir ne visais atvejais jį verta lėtinti. Jei finansiniai rodikliai išlieka stabilūs, o plėtra finansuojama tvariai, papildomas tempas gali būti pagrįstas. Tačiau situacija keičiasi tada, kai vadyba nebespėja paskui verslo masto didėjimą – sprendimai vėluoja, rizikos identifikuojamos per vėlai, o atsakomybės organizacijos viduje tampa neaiškios. Tokiais atvejais spartesnė plėtra dažnai baigiasi nepakankamu įmonės likvidumu, išaugusiu finansinės skolos lygiu ir sumažėjusia įmonės galimybe atlaikyti rinkos svyravimus.
Spartus augimas: stiprybė ar išbandymas atsparumui?
Rizikos dažniausiai pradeda ryškėti tada, kai įmonė keletą metų iš eilės auga daugiau nei 30 proc. per metus. Toks tempas reiškia ne tik didesnes veiklos apimtis, bet ir reikšmingai išaugusį apyvartinių lėšų bei likvidumo poreikį. Jei nuosavo kapitalo tam nepakanka, augimas finansuojamas skolintomis lėšomis, o tai didina įmonės jautrumą rinkos pokyčiams.
Ypač pažeidžiamos tampa tos įmonės, kurių plėtra susijusi su reikšmingomis investicijomis į ilgalaikį turtą – gamybinius pajėgumus, transportą ar infrastruktūrą. Tokiais atvejais investicinis laikotarpis dažnai trunka vienerius ar dvejus metus, o per tą laiką rinkos situacija gali iš esmės pasikeisti. Jei investicijos suplanuojamos pakilimo fazėje, o jų grąža sutampa su ekonomikos nuosmukiu, didelis skolos svertas tampa rimtu išbandymu įmonės atsparumui.
Kokioms įmonėms augimas pavojingiausias?
Sparčiai augant skirtingo dydžio įmonėms, iššūkiai pasiskirsto nevienodai. Mažose įmonėse sprendimai dažniausiai priimami greitai, nes atsakomybės koncentruotos siaurame vadovų rate. Didelėse organizacijose procesai jau būna nusistovėję, o funkcijos ir atsakomybės aiškiai paskirstytos.
Vidutinio dydžio įmonės dažnai atsiduria tarp šių dviejų polių. Jose vis dar veikia ankstesniam etapui sukurti procesai, kurie nebeatitinka išaugusio masto. Funkcijos ir atsakomybės nėra aiškiai atskirtos, todėl vadovai ar pagrindiniai darbuotojai neretai vienu metu dengia per daug sričių. Tokiose organizacijose sprendimai dažnai priimami reaguojant į problemas, o ne jas numatant. Viena iš išeičių – sąmoningas procesų peržiūrėjimas dar prieš pasireiškiant rimtiems veiklos sutrikimams.
Finansinė augimo pusė, kuri dažnai neįvertinama laiku
Sparčiai plečiantis verslui, finansiniai rodikliai dažnai tampa pirmuoju signalu, indikuojančiu ar organizacija spėja suvaldyti didėjantį mastą. Augimo etape svarbu vengti didėjančias pajamas vertinti kaip pagrindinį ir vienintelį finansinės sveikatos rodiklį. Verslo apimčių didinimas dažnai reiškia mažesnį pelningumą ir didesnį finansavimo poreikį. Trumpuoju laikotarpiu aukštesnis skolos lygis gali atrodyti valdomas, tačiau, kaip rodo „Swedbank“ praktika, nuosmukio metu, ypač kai skolos ir EBITDA santykis tampa didesnis nei 3–4 kartai, įmonės pažeidžiamumas reikšmingai išauga.
Papildomą spaudimą dažnai sukuria didėjančios pirkėjų skolos. Vertinant verslus kartu su pelningumu ir skolos lygiu svarbus tampa ir įmonės nuosavo kapitalo rodiklis – verslui plečiantis jis neturėtų sumažėti žemiau 20 proc. ribos. Priešingu atveju įmonė turi gerokai mažiau erdvės reaguoti į netikėtus rinkos svyravimus.
Atsparumą lemiantys sprendimai
Prieš priimant sprendimą dėl spartesnės plėtros, vadovams verta sau atsakyti:
- Ar verslo augimas bus grindžiamas esamais klientais, ar žengimu į naujas rinkas?
- Ar tam pakanka žmogiškųjų ir gamybinių resursų?
- Iš kokių šaltinių šie sprendimai bus finansuojami?
Būtent šie klausimai padės įsivertinti, ar įmonės raida išlieka valdoma ir ar verslas bus atsparus skirtingose rinkos ciklo fazėse.
Paulius Atkočiūnas yra „Swedbank“ Verslo klientų departamento direktorius
