Andrej VasilenkoAnimė ir manga – tai tik kelios iš labiausiai pasaulyje paplitusių japonų populiariosios kultūros formų, sakė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) generalinis direktorius Arūnas Gelūnas, kuravęs Nacionalinėje dailės galerijoje pristatytą parodą apie Japonijos popkultūrą nuo Edo periodo (XVII–XIX a.) iki šių dienų. IQ apžvalgininkei Agnei Baltrūnaitei jis atskleidė, kuo ypatinga japonų popkultūra ir ką parodoje „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“ išvys lankytojai.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
– Nors Lietuva ir Japonija geografiškai yra toli, atrodo, kad šalys vis labiau artėja. Kas jus paskatino pirmąkart Lietuvoje surengti parodą, skirtą japonų popkultūrai?
– Šios parodos kūrimas buvo nuotykių nuotykis. Sėkmingai pasiruošėme ir netgi gavome beveik visus meno kūrinius, apie kuriuos svajojome, tačiau neišvengėme ir nuopuolių. Bendraudami su animacijos kūrėjo režisieriaus Hayao Miyazaki darbų platintojais sužinojome, kad jo animės darbus galime išsinuomoti tiktai iš Maskvos. Pasiūlymas derėtis su Maskva dėl H. Miyazaki darbų – pažeminimas ir anachronizmas. Po tokio akibrokšto toliau ieškojome ir gavome nuostabių animės kūrinių jau be Maskvos pagalbos. Kadangi mes karo nemaitiname, Maskvai pasakėme: „Ačiū, ne.“
