Meniu
Prenumerata

šeštadienis, balandžio 20 d.


SKAITYTOJŲ KLUBAS
Knygų pasaulio naujienos ir „IQ Life“ rekomendacijos
IQ Life

Meilė turi daug dievų

Niujorke gyvenantis ir kuriantis rašytojas Peteris Cameronas – stiprus šiuolaikinės amerikiečių literatūros balsas. „Kai ateina naktis“ – septintasis autoriaus romanas ir pirmoji lietuviškai pasirodanti jo knyga. Joje rašytojas pina fantastikos, tikrovės ir grotesko elementus, jis kritikų pelnytai lyginamas su Europos magiškojo realizmo pirmtakais.

Bevardė amerikiečių sutuoktinių pora atvyksta į nuošalų Europos miestą, tikėdamasi įsivaikinti ir taip nutraukti ilgus metus santykiuose juntamas įtampas. Kelioms dienoms vyras su moterimi apsistoja milžiniškame viešbutyje, alsuojančiame blėstančia praėjusių amžių šlove. Apleistoje erdvėje pora mėgins permąstyti savo ryšį ir pasiruošti lemtingam žingsniui. Tačiau netrukus viešbučio koridoriuose ima dėtis keisti dalykai. Viešnagė privers suabejoti ne tik savo sprendimais, bet ir laiko bei tikrovės pojūčiu, o iš pasąmonės kylantys vaizdiniai ilgainiui ims įgauti vis baugesnius pavidalus. Daug pagrindinių veikėjų pastangų pareikalavusi kelionė į keistą, kiek magišką vietą – ne tik tūkstančiai įveiktų kilometrų, bet ir kelionė po savo vidinį pasaulį.

„Nesuteikti veikėjams vardų nusprendžiau intuityviai ir jaučiausi esąs teisus, – paaiškina autorius. – Knyga yra būtent apie vardų idėją ir kaip vardai mus identifikuoja, dažnai suvaržo ir apriboja mūsų tapatybes. Pavadindamas veikėjus vyru ir moterimi bandžiau priversti skaitytoją galvoti apie juos platesne, labiau beforme prasme.“ P. Cameroną taip pat domino bandymas tirti, kokia sudėtinga ir prieštaringa gali būti meilė. Tai nėra tik vienas jausmas. Būtent todėl savo porą rašytojas patalpino tokioje svetimoje aplinkoje ir gąsdinančioje situacijoje: „Norėjau parodyti, kad meilė nėra monoteistinė religija – ji turi daug dievų.“

„Kai ateina naktis“, Peter Cameron, iš anglų kalbos vertė Ema Bernotaitė, „Tyto alba“, 2022 m.

Išlikimo kaina žlungančiame pasaulyje

Caroline Hardaker iki šiol yra išleidusi dvi poezijos knygas, „Mišrūnai“ – jos debiutinis romanas. Ši distopija sulaukė tarptautinio pripažinimo ir literatų bendruomenėje pelnė C. Hardaker daug žadančios rašytojos vardą.

Pati autorė „Mišrūnus“ apibūdina kaip gilų, įsimintiną, tikrovišką, hipotetinį ir šokiruojantį romaną.

Skaitytojai panirs į žemišką, suktą ir šiek tiek trikdantį pasakojimą. „Mišrūnuose“ pasakoju apie tai, kokiems pasirinkimams ir aukoms žmogus pasiryžęs merdinčiame pasaulyje, – pasakoja C. Hardaker. – Veiksmas vyksta realybę primenančioje Anglijoje, tačiau romano pasaulyje iš dirvožemio sunkiasi chemikalai ir lietus lyja iš alyvinio dangaus. Nyksta gyvūnų rūšys ir žmones vieną po kito pakerta keista liga, vadinama „pilkuma“. Pagrindinei knygos veikėjai Norai įstojus į išskirtinę sveikatos priežiūros organizaciją ir apsigyvenus su sužadėtiniu Artūru, jų palėpėje įsikuria pūkuotas padaras. Noros pasaulis pamažu ima keistis.“

„Mišrūnai – tai pasakojimas apie žmogaus išlikimo kainą žlungančiame pasaulyje. Su kuo jis gali susitaikyti dėl siekio išlikti? Kuo virsta gyvenimas iš jo traukiantis brangiausiems žmonėms? Ką reiškia mylėti ir ką – iš tiesų būti gyvam?

Autorė tikisi, kad šis romanas suteiks galimybę pažvelgti į save tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Knygos pasakotoja Nora supažindina mus su savo istorija prabėgus kuriam laikui nuo pasakojamų įvykių. Ji prisimena tai, kas nutiko gana seniai, tad kyla klausimas, kodėl ji apskritai pasakoja visą šią istoriją. C. Hardaker domina atminties psichologija. Kiek mūsų atsiminimų sutampa su tikrove? Ir kodėl mąstome apie tai, kas įvyko? Ką bandome įtikinti vis perkratydami galvoje tai, kas jau įvyko?

Skaitytojas bus paskatintas susimąstyti ir apie tarpusavio santykius, nes pagrindinių veikėjų Noros ir Artūro ryšys – vienas kertinių knygos aspektų. Juk santykiai ne visada tokie, kokie atrodo.

„Mišrūnai“, Carolina Hardaker, iš anglų kalbos vertė Aistis Žekevičius, „Tyto alba“, 2022 m.

Ryškūs moterų pėdsakai Vilniaus istorijoje

Baltarusės, žydės, lenkės, rusės, totorės, austrės, lietuvės, italės, romės – visos jos buvo daugiataučio Vilniaus dalis. Daugelis čia nugyveno gyvenimą, kitos užsukdavo į šį miestą tik trumpam.

Su Vilniumi susijusios moterys turi daug veidų. Nedaugelio jų atminimas pasiekė mūsų laikus. Žurnalistė Rasa Baškienė savo knygoje „Moterys istorijos verpetuose“ pasakoja apie ypatingų moterų, gyvenusių XIV–XXI a., likimus. Štai karalienei Bonai iš galingos italų hercogų Sforcų giminės turime būti dėkingi už paminklą Vytautui Didžiajam Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir Valdovų rūmus kaip rezidenciją, ką ir kalbėti apie itališkosios kultūros bangą, atkeliavusią į Lietuvą kartu su šia valdove. Knygos puslapiuose sutiksime ir gydytojo bei visuomenės veikėjo Antano Vileišio žmoną Emiliją Vileišienę, Lietuvos žvalgę Marcelę Kubiliūtę, garsią tarpukario Lietuvos veikėją, pedagogę ir publicistę Stefaniją Ladigienę, literatūrologę, teatrologę Ireną Veisaitę ir dar daug kitų nuostabių asmenybių.

Pasak istorikės Ingos Baranauskienės, ši knyga, pasakojanti apie dvidešimties Vilniaus istorijoje ryškų pėdsaką palikusių valdovių, menininkių, šviesuolių likimus, praturtins skaitytoją žiniomis apie asmenybes, – vienos jų buvo garsios, kitos nepelnytai primirštos, – lėmusias mūsų dabartinį gyvenimą.

„Moterys istorijos verpetuose“, Rasa Baškienė, „Alma littera“, 2022 m.

Iš šiuolaikinio pasaulio į margus senovės laikus

„Delfinas“ – daugiasluoksnis kūrinys, kuriame apstu nuorodų į graikų mitologiją, W. Shakespeare’o kūrybą bei kitas istorines ir kultūrines realijas. Jame gvildenamos aktualios temos, tokios kaip seksualinis moterų išnaudojimas, aukos psichologija. Autorius visa tai meistriškai įpina į pagaulią ir nenuspėjamą istoriją.

Sudužus lėktuvui žūsta tuoj gimdyti turėjusi Maja. Tikras stebuklas, bet kūdikį pavyksta išgelbėti. Majos vyras Filipas pasiryžta vienas užauginti dukrelę Anželiką. Jiedu gyvena atokiai įsikūrusiuose rūmuose. Už jų ribų niekas nenutuokia apie Anželikos egzistavimą, o mergina nenumano apie pasaulį anapus rūmų sienų.

Į svečius užsukęs Darijus atsitiktinai apie tėvo ir dukros gyvenimą sužino daugiau, nei prašalaičiui derėjo. Dėl šito Darijus nukenčia, o Anželika, gelbėdamasi nuo baugios realybės, persikelia į fantazijas. Kūrinyje meistriškai ištrinama riba tarp tikrovės ir vaizduotės – sprukdamas Darijus suvokia, jog kažkas ne taip: nėra ištisų miestų, kurie turėtų būti nusėję pakrantę, laivo burės neįprastos, o denis mainosi prieš akis. Darijaus sąmonei aptemstant, joje randasi kažkieno kito prisiminimai. Romano veiksmas iš šiuolaikinio pasaulio persikelia į margus senovės laikus.

Visame pasaulyje pripažintas šiuolaikinis britų autorius Markas Haddonas dirbo su psichikos ir fizinių negalių turinčiais vaikais ir suaugusiaisiais, dabar dėsto kūrybinį rašymą Oksfordo universitete. Rašytojo pripažinimą jam pelnė knyga – ji įvertinta daugybe prestižinių apdovanojimų, tarp kurių ir Whitbread Book of the Year. Romanas „Delfinas“ buvo įtrauktas į trumpąjį The Goldsmiths Prize 2019 sąrašą.

„Delfinas“, Mark Haddon, iš anglų kalbos vertė Vidas Morkūnas ir Anita Kapočiūtė, „Sofoklis“, 2022 m.

Žmogaus poelgių enciklopedija

Dėl kokių priežasčių kartais pasielgiame blogai ir nuo ko tai priklauso? Kodėl vienus poelgius vertiname kaip gerus, kitus – kaip blogus?

Žymus neurobiologas ir primatologas Robertas M. Sapolsky išsamiai analizuoja, kokie veiksniai lemia mūsų elgesį. Kas dėjosi mūsų smegenyse tą akimirką, kai vienaip ar kitaip pasielgėme? Gal nervų sistemą sudirgino vaizdas, garsas ar kvapas? O galbūt kalti hormonai? Kokią reikšmę turi paauglystės, vaikystės, ankstyvosios raidos patirtys ir genetinės ypatybės? Ieškant atsakymų gali tekti grįžti iki pat evoliucinių mūsų rūšies šaknų.

Ši knyga – mokslo apie žmogaus elgesį sintezė. Remdamasis naujausiais įvairių mokslo sričių tyrimais autorius nagrinėja tokias aktualias temas, kaip gentinis mąstymas, ksenofobija, hierarchija, konkurencija, moralė, laisva valia, karas ir taika.

Pasak knygos mokslinio redaktoriaus, neuropsichologo prof. Albino Bagdono, „Elgesį“ galima laikyti įvairių žmogaus poelgių enciklopedija, sklandžiai juos paaiškinančia ne vien tik iš neurologinių ar neurocheminių pozicijų, bet būtent iš evoliucinio taško: sekundė iki poelgio, minutė, diena, gyvenimas ir t. t.

Mokslininkė dr. Aistė Pranckevičienė pastebi, kad karas Ukrainoje kardinaliai apverčia argumentus, kodėl šią knygą reikia skaityti, – ji padeda suprasti agresiją ir jos priežastis. Kaip mes tampame viena ar kita šalimi, kaip matome priešininką, kodėl jį taip matome, ką daryti, kai kyla agresija, kaip pradėti tartis. „Visi šie klausimai yra šioje knygoje ir nežinau, ar perskaičius pasidaro lengviau, bet bent jau truputėlį aiškiau“, – sako ji. Didžiausia šios knygos vertybė, pasak A. Pranckevičienės, kad ji nesiūlo paprastų atsakymų, o mums visada norisi būtent tokių.

„Elgesys“, Robert M. Sapolsky, iš anglų kalbos vertė Matas Geležauskas, „Kitos knygos“, 2022 m.

BEREKLAMOS:

2022 06 05 06:45
Spausdinti