Kvietimas leistis į lėtus nuotykius
Ernestas Parulskis – menotyrininkas, eseistas, Nacionalinės dailės galerijos kuratorius, populiarios LRT radijo laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautoris. Vaikštinėtojas, istorijų kolekcininkas, nuotykių stebėtojas – visi šie apibūdinimai tinka autoriui. Jo tekstuose – ir daugybės dėmesio sulaukiančios diskusijos apie viešąsias erdves ar istorinę atmintį, ir netikėtos įžvalgos apie mūsų įpročius ar stereotipus. Tačiau jis nesipiktina ir nemoralizuoja – į pasaulį žvelgia su savitu humoru, pasiūlydamas netikėtą žiūros tašką. Pagaliau E. Parulskis pristato esė knygą „Lėti nuotykiai“.
Pasak autoriaus, visi žino formulę, pagal kurią nuotykiai skirstomi į dvi grupes: suplanuotus ir neplanuotus. Suplanuotų nuotykių grupė yra visiškai skaidri – žmogus susidėlioja įvykių eigą taip, kad joje būtų nuotykis arba bent jo galimybė. Ir visiškai nesvarbu, koks nuotykio intensyvumas – nusileidimas slidėmis nuo Everesto ar ėjimas per užšalusią negilią kūdrą – abiem nuotykių industrijos klientams išsiskiria panašus adrenalino kiekis kraujyje. Viskas pasikeičia, kai planuotas nuotykis virsta neplanuotu ir slidininkas žiebia į uolą arba įlūžta tvenkinio ledas. Tuomet nuotykių planuotojai patiria šoką, praranda kontrolę ir gauna adrenalino šuolį.
