Asmeninis archyvasLietuvos kinas tampa labai įvairus, vis labiau vertinamas tarptautiniame kontekste. Tuo įsitikinusios prodiuserės Asta Liukaitytė ir Daiva Varnaitė-Jovaišienė. Apie ką kalba ir ką nori pasakyti šiandieninis lietuviškas kinas, prodiuserių klausė Agnė Žemaitytė. Ką tik į gyvenimą išleidusios Emilio Vėlyvio režisuotą mistinį kriminalinį serialą „Vilko gomurys“ prodiuserės jau ruošiasi E. Vėlyvio kuriamam istoriniam epui apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą „Sugauti Vanagą“.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
– Lietuvoje pasigendame kritinės diskusijos apie turinio vertę: ar tai tik skaičiai, auditorijos srautas, ar kažkas, ką galima pamatuoti tik laikui praėjus? Kaip pačios sau formuluojate turinio kokybės kriterijus – tiek kaip patyrusios prodiuserės, tiek kaip kultūros proceso dalyvės?
A. Liukaitytė: Turinio vertė nėra matuojama tik momentiniu populiarumu. Skaičiai gali parodyti, ar projektas pasiekė savo auditoriją, tačiau tik laikas atskleidžia, ar kūrinys turėjo kultūrinę vertę. Tikrasis kokybės kriterijus gimsta po to, kai kūrinys išgyvena premjerą ir pradeda gyventi toliau: citatose, diskusijose, žmonių atmintyje.
