Robertas Daskevičius„Ir mums patiems kai kuriuos patiekalus pavyko pagaminti tik iš trečio ar ketvirto karto“, – Agnei Žemaitytei prisipažino gastronomijos istorikai Anželika ir Rimvydas Laužikai, sulaukę leidyklos „Aukso žuvys“ kvietimo parašyti knygą ir nusprendę, kad atėjo laikas skaitytojus supažindinti su kuchmistro Jano Szyttlerio istorija.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Patys ne kartą susidūrę su šia asmenybe ja nuoširdžiai žavėjosi ir stebėjosi, kad Lietuvoje kuchmistras beveik niekam nežinomas. Nors, pasak R. Laužiko, tai viena įspūdingiausių gastronominės kultūros asmenybių Lietuvoje ir viena ryškiausių XIX a. pirmos pusės Vilniaus personalijų. „Tyrinėjant gastronomijos istoriją su J. Szyttleriu susijusių istorijų pasitaikydavo nuolat, – teigė jis. – Tyrinėji bulvių istoriją Lietuvoje – Szyttleris, domiesi medžioklės virtuve – vėl Szyttleris, ieškai liudijimų apie modernius gastronominius judėjimus – vėl Szyttleris. Jo asmenybė tarsi ir matoma, ir ne. Nors medžiagos mažai, nuolat susiduri su jo darbais.“
Istorinės medžiagos apie J. Szyttlerį rasta labai skurdžiai, pagrindinis biografijos aprašymas – kuchmistro bičiulio grafo Eustachijaus Tiškevičiaus po J. Szyttlerio mirties keliuose laikraščiuose publikuotas nekrologas.
