Asmeninis archyvasJau visai netrukus Lietuvos teatro gerbėjai turės unikalią galimybę pamatyti paskutinį teatro legendos, vieno žymiausių avangardinio ir eksperimentinio teatro kūrėjų Roberto Wilsono darbą – pernai liepos 31 d. miręs režisierius Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje buvo pradėjęs kurti spektaklį pagal Oskaro Milašiaus kūrybą „Septynios vienatvės“, kurį užbaigs prancūzų režisierius, dramaturgas ir menininkas Charlesas Cheminas. Su legendiniu R. Wilsonu jį siejo 33 bendradarbiavimo metai, o prieš premjerą menininkas į teatro užkulisius pakvietė Agnę Žemaitytę.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
– Jūsų meninė biografija glaudžiai susipynusi su R. Wilsono kūryba. Kaip ši ilgalaikė partnerystė pakeitė jūsų paties meninį savęs suvokimą – per palikimą, pasipriešinimą ar sąmoningą atsiskyrimą?
– Pažintį su R. Wilsonu pradėjau dar vaikystėje, kai vaidinau jo spektakliuose. Tai buvo lemiamas momentas, kuris padėjo pagrindus mano meno suvokimui. R. Wilsono įtaka buvo milžiniška, ji netrukus išsiveržė su aistra, kurią išsiugdžiau Niujorko 6–7 dešimtmečių meninei revoliucijai, kai menininkai įkvėpdavo vieni kitus peržengdami disciplinas, o performanso menas vis labiau įsitvirtino šalia tradicinių formų.
