Ar norint apsilankyti muziejuje tikrai reikės ne bilieto, bet gydytojo recepto? O moksleiviams čia vyks ne tik dailės, bet ir Lietuvos istorijos, etikos, matematikos ar net fizikos pamokos? Meno kūriniai jau ir šiandien gimsta ne ant molbertų, o virtualiojoje erdvėje – jiems nebereikia drobės, dažų ir teptukų. Po moderniausius sostinės muziejus žvalgėsi Agnė Žemaitytė.
Pasak MO muziejaus direktorės Mildos Ivanauskienės, kolegos iš užsienio dažnai nustemba, kaip MO pavyksta diversifikuoti pajamų šaltinius. Muziejus nepriklauso vien nuo valstybės finansavimo, kuris, beje, yra tik projektinis – įstaiga atitiko Lietuvos kultūros tarybos nustatytus strateginio finansavimo kriterijus, o Vilniaus savivaldybė remia kultūrinę edukaciją. Šie du šaltiniai sudaro apie 20 proc. muziejaus biudžeto ir suteikia tam tikro stabilumo.
Kalbėdama apie muziejaus mecenatus, kurių parama pernai buvo rekordinė ir sudarė 28 proc. visų pajamų, M. Ivanauskienė pabrėžė, kad privačius asmenis lengviau sudominti paremti muziejų, jiems pakanka matyti kultūros įstaigos kokybiškai vykdomą misiją, visuomenei kuriamą vertę. „Įmonės ilgai žiūrėjo į mus rezervuočiau, – sakė ji. – Visgi jų požiūris keičiasi, verslas jau mato muziejų kaip lygiavertį partnerį, kai drauge galima kurti, įgyvendinti prasmingas ir abipusiškai vertingas bendradarbiavimo programas.“
Ne karantino metu iš bilietų surenkamos lėšos sudaro 30–40 proc. biudžeto ir tai, pasak MO vadovės, gana aukštas rodiklis.
