Olehas PavliuchenkovasBirželio 5–25 d. vyksiantį 30-ąjį Vilniaus festivalį lydės visada aktuali vilties tema, kurią birželio 12-ąją Nacionalinėje filharmonijoje įprasmins tarptautinėje arenoje už novatoriškumą, tikslią techniką ir energiją ypač vertinama žymiosios Ukrainos menininkų dinastijos atstovė dirigentė Oksana Lyniv ir itin subtiliais prisilietimais prie fortepijono klaviatūros garsėjantis pianistas Dmytro Choni. Kodėl negalima praleisti šio pasirodymo, Agnei Žemaitytei aiškina kultūros vadybininkas Julijus Grickevičius.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
– O. Lyniv dažnai kalba apie muziką kaip apie kultūrinės tapatybės ir atsparumo formą. Ar derinant jos pasirodymą Vilniaus festivalyje buvo svarbu ne tik meninis lygmuo, bet ir tam tikra žinutė Lietuvos publikai?
– Savotiškai keista, kad O. Lyniv tik dabar pasirodys Vilniaus festivalyje. Jos koncertas tikrai pribrendęs ir išlauktas. Tarptautinės O. Lyniv karjeros piką, vykusį netrukus po debiuto Bairoito festivalyje 2021 m., lydėjo karo Ukrainoje pradžia, todėl jos vieša bei labai aiški politinė ir pilietinė pozicija nuo pat pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą dienų buvo ryški ir tvirta.
