Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 4 d.


Seimas po svarstymo pritarė nuliniam PVM šildymui dviem sezonams
BNS
BNS foto

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Vyriausybės siūlymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du žiemos sezonus.

Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas po svarstymo balsavo 111, susilaikė devyni parlamentarai.

Kai kuriems Seimo nariams nuogąstaujant, jog lengvata numatyta tik centralizuotam šildymui, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, jog valstybės kompensacija už elektrą ir dujas šiemet yra didesnė už PVM.

Premjerė ketvirtadienį paragino Seimo narius nesvarstyti kitų siūlymų, kaip iš biudžeto kompensuoti dalį ar visą PVM už šildymui naudojamą elektrą bei dujas.

„Kaina, kuri yra nustatyta, jei kalbam apie elektrą, – 33 centai už kilovatvalandę – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatyta šiam pusmečiui. Realiai ji nebeatitinka rinkos kainos, nes buvo apskaičiuota vertinant prognozes, kurios buvo geresnės nei faktinė didmenos kaina šiuo metu. Jei vertinsime realią kainą rinkoje, šiuo metu ji yra 46 centai, žmonių mokama kaina apribota 24 centais“, – Seimo posėdyje ketvirtadienį sakė premjerė.

„Šiandien valstybės taikoma kompensacija elektros kainoms yra didesnė už bet kokį pridėtinės vertės mokestį, koks egzistuoja gamtoje, nes kompensuojama nuo realios kainos praktiškai pusė, o nuo kainos, kuri VERT nustatyta, 30 procentų – tai tikrai daugiau už bet kokį PVM“, – pridūrė ji.

Tuo metu dujų kainos skirtumas tarp vartotojų mokamos ir rinkos kainos, pasak jos, siekia apie keturis kartus.

„Labai raginčiau Seimo narius nesvarstyti pasiūlymų, kurie nieko sprendžia, nes problemos mastas visiškai kitoks“, – teigė I. Šimonytė.

Ji pabrėžė, jog šildymo kainos savivaldybėse skiriasi, nes skiriasi šildymo būdai, todėl, anot premjerės, vienintelė horizontali priemonė yra PVM kompensavimas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigė, jog komitetas pritaria Vyriausybės siūlymui.

„Komiteto nariai priėmė sprendimą argumentuodami tuo, jog tai yra reguliuojama sritis ir visa nauda atitenka vartotojams. Taip pat rėmėsi tuo, jog paprastai centrinio šildymo atsisakyti negali, o jo kaina ir našta yra nepakeliami“, – posėdyje teigė M. Majauskas.

„Svarbu pabrėžti teisinius niuansus – Komisijos (Europos Komisijos – BNS) nuomone, nulinis PVM tarifas neturėtų būti taikomas, taip pat (Seimo – BNS) Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad turėtų būti tikslinamas biudžetas. Galime sutikti, jog sprendimas nėra elegantiškas, bet nepaprastomis aplinkybėmis reikalaujantis ypatingų sprendimų ir šis sprendimas yra būtent toks“, – aiškino komiteto vadovas.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Rasa Budbergytė teigė, kad projektas yra geras ir reikalingas, esant nepaprastai padėčiai, tačiau opozicija teikia savo pasiūlymus, kad nebūtų išskiriama tik dalis gyventojų.

„Pritariame šitam projektui, (...) bet elgiamės visi sąmoningai ir suprantame, kad nepaprastoji padėtis yra ir šiandien opozicija teikia projektus, kuriais siūlo, kad būtų visi nepamiršti, kuo besikūrentų žmonės, kad jiems turi būti, kaip reikalauja mūsų Konstitucija, lygios teisės ir galimybės“, – teigė R. Budbergytė.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius taip pat teigė, kad projektui frakcija pritars, tačiau, anot jo, reikia pagalvoti apie tolesnę fiskalinę politiką.

„Ji gali iššaukti netikėtus iššūkius, kada mums reikės subalansuoti pajamas su išlaidomis planuojant ateinančių metų biudžetą“, – sakė A. Butkevičius.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad pagal dabartines tendencijas kuro kainos išlieka aukštos, todėl siūloma taikyti kompensacijas būtent centralizuotam šildymui, nes jo kainos yra reguliuojamos.

Pasak Finansų ministerijos, valstybės biudžetas dėl PVM lengvatos per 2022–2023 metų šildymo sezoną netektų apie 54 mln. eurų, o per 2023–2024 metų sezoną – dar apie 57 mln. eurų, su sąlyga, kad išliks tokios pat kainos, kaip 2023 metų pirmąjį pusmetį.

Lengvata galiotų nuo 2022 ir 2023 metų spalio 1 dienos iki 2023 ir 2024 metų balandžio 30 dienos.

2022 09 22 13:44
Spausdinti