Gruodžio 5 d. įsigalios rusiškos naftos, gabenamos jūra, embargas, o nuo kitų metų vasario 5-osios bus uždraustas naftos produktų importas. Šios sankcijos yra pagrindinė ES pastangų atimti iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino milijardines pajamas, kuriomis jis finansuoja savo karą prieš Ukrainą, dalis.
Baiminamasi, kad dėl šių žingsnių energijos kainos gali smarkiai šoktelėti į viršų, o pasaulio ekonomika nugrims į recesiją.
Birželio 3 d. ES priėmė šeštąjį sankcijų paketą, kuriame buvo numatyta užsukti rusiškos naftos čiaupą, nes Europos priklausomybė nuo jos itin didelė. Prasidėjus karui Ukrainoje, Rusija iš naftos ir dujų eksporto kasdien uždirbo po milijardą JAV dolerių. Į Europą Rusija pernai eksportavo vidutiniškai 3,1 mln. barelių naftos per dieną, rusiška žaliavinė nafta pernai sudarė 27 proc. visos naftos importo Europoje. Mažesne energijos išteklių kaina ne vienus metus džiaugėsi Vokietija, kol kitos, kaip Lietuva, mažino priklausomybę nuo Rusijos. Europa 2020 m. suvartojo apie 167 mlrd. kubinių metrų dujų, iš jų net 56,3 mlrd. teko Vokietijai.
Rusija iš viso įprastomis sąlygomis per dieną eksportuodavo 5 mln. barelių žaliavinės naftos ir 3 mln. barelių naftos produktų. Skaičiuojama, kad 5,5 mln. barelių per dieną naftos ir jos produktų yra eksportuojami jūra, likę – naftotiekiais. Todėl sankcijos turėtų suduoti reikšmingą smūgį Rusijos karo mašinai. Naftos kaina palyginti stabilizavosi nuo liepos, tačiau naftos produktų rinkoje darosi ankšta, nes mažėja pasiūla ne tik Europoje, bet ir JAV. Konkurencija dėl nerusiško dyzelino barelių bus nuožmi.
BEREKLAMOS:
