ALFA TAŠKAS

Perspėja dėl populizmo Lietuvoje: idėjos skambios, bet dažnai baigiasi blogai

Trečiadienį pristatytas ES populizmo indeksas rodo, kad jame Lietuva ES užima 22-ąją vietą. Rezultatas lyg ir neblogas, tačiau šiais metais,

KOMENTARAS

ECB palūkanų nekeitė, tačiau paruošė dirvą joms mažinti vasarą

Ketvirtadienį vykusiame posėdyje Europos Centrinis Bankas (ECB), kaip ir tikėtasi, nepakeitė bazinių palūkanų normų, tačiau paruošė dirvą monetarinei politikai švelninti vasarą. Frankfurte posėdžiavusi Valdančioji taryba nutarė išlaikyti palūkanas 4,00–4,75 proc. intervale. Vis dėlto šį kartą pinigų politikos formuotojai aiškiai pasakė, kad, infliacijai toliau išlaikant dabartinę mažėjimo trajektoriją, galima tikėtis, jog griežta pinigų politika baigsis.

KOMENTARAS

Pasiklydę terminuose

Nuo 1999 m., kai buvo sukurtas euras, iki 2023-iųjų pabaigos kainos išaugo daugiau nei 68 proc. Jei skaičiuotume, kiek per

KOMENTARAS

Pinigų kiekis euro zonoje rodo ženklus, kad infliacija ir toliau mažės

Europos Centriniam Bankui (ECB) nutraukus neregėto masto pinigų „spausdinimo“ politiką, šių metų pradžioje tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje išsilaikė apyvartoje

KOMENTARAS

Beprecedentis reiškinys euro zonos ekonomikoje – apyvartoje esantis pinigų kiekis per metus sumažėjo

Pastaruoju metu stebimi pinigų kiekio pokyčiai leidžia daryti išvadą, kad eurai bent jau artimiausiu metu nenuvertės. O tai prisideda ir prie infliacijos slopimo.

KOMENTARAS

3 problemos, kurias kelia bankų „solidarumo“ mokestis

Praėjusį pavasarį įvestas bankų solidarumo įnašas – vienas svarbiausių 2023 m. įvykių. Politikai akcentuoja, kad jis sudarė galimybę padidinti šalies

KOMENTARAS

Rinkimai Argentinoje: 1:0 sveikos pinigų politikos naudai

Per rinkimų kampaniją grandininiu pjūklu mosavęs ir nukirsti reikšmingą dalį valdžios išlaidų žadėjęs libertaras Javieras Milei gruodžio pradžioje inauguruotas Argentinos prezidentu. O viena svarbiausių institucijų, kuriai stipriausiai kirs El loco (isp. beprotis) pravardžiuojamo politiko ašmenys, – centrinis bankas.

KOMENTARAS

Kokias žinutes dėl palūkanų ateities siunčia ECB sprendimai?

Bazinės palūkanų normos nebuvo keičiamos antrą kartą iš eilės. Praėjusį ketvirtadienį Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba jas nutarė palikti 4,00-4,75 proc. intervale. Konkrečių sprendimų dėl pinigų politikos krypties keitimo rinkos dalyviai šį kartą nesitikėjo, visgi buvo laukiama užuominų, kada centrinis bankas galėtų pradėti palūkanų mažinimą. Nors ECB vadovė Christine Lagarde stengėsi prislopinti rinkos dalyvių optimizmą, naujausios infliacijos prognozės ir sprendimai dėl ECB vertybinių popierių portfelio normalizavimo siunčia žinutes ir apie bazinių palūkanų normų ateitį.

KOMENTARAS

Kas nutinka sustojus pigių pinigų įsuktai karuselei?

Kuo intensyviau sukamės karuselėje, tuo stipriau svaigsta galva jai sustojus. Ši taisyklė taip pat galioja ne tik linksmybėms atrakcionų parke, bet ir ekonomikai. Ypač jeigu žmonių veiklą įsukti siekia pinigus spausdinantys centriniai bankai.

KOMENTARAS

ECB pristabdė palūkanų kėlimą. Lieka laukti sprendimų dėl kiekybinio griežtinimo

Dešimt iš eilės. Tiek kartų Europos Centrinis Bankas (ECB) didino bazines palūkanų normas, prieš pranešdamas apie pauzę. Ketvirtadienį Atėnuose susirinkusi šios institucijos valdančioji taryba nutarė pristabdyti rekordiškai spartų palūkanų kėlimo ciklą. Daugeliui paskolų turėtojų dabar aktualiausias klausimas, „o kada prasidės mažinimas?“. Vis dėlto verta apsvarstyti ir klausimą dėl kiekybinio griežtinimo. Tai pasitarnautų infliacijos valdymui ir tvariam ekonomikos augimui.

KOMENTARAS

10 iš eilės bazinių palūkanų normų pakėlimas: kuo ilgiau delsiama, tuo didesnio šoko reikia padėčiai taisyti

Ketvirtadienį Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba dar 0,25 proc. punktais padidino bazines palūkanų normas. Atvejis toks ne pirmas, tačiau itin skausmingas gyventojams ir įmonėms.

KOMENTARAS

Metai su keliamomis palūkanomis: už pigius pinigus anksčiau ar vėliau tenka susimokėti

Praėjo lygiai metai nuo pirmojo per pastarąjį dešimtmetį bazinių palūkanų normų pakėlimo. Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį jas padidino devintą kartą iš eilės, iki 3,75–4,5 proc. intervalo. Stebint be atokvėpio keliamas palūkanas, peršasi viena išvada – kuo ilgiau jos laikomos dirbtinėse žemumose, tuo didesnio šoko reikia siekiant jas grąžinti į normalų lygį. Optimizmo suteikia tai, kad pinigų politikos formuotojai pačių veiksmais pademonstravo, jog būtent pinigų kiekio mažinimas yra būdas suvaldyti infliaciją. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje tokio masto pinigų spausdinimo nebematysime.

PALŪKANŲ NORMOS

L. Marcinkevičius: palūkanų normų pikas yra ne už kalnų, o su jų mažinimu ECB neskubės

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius teigia, kad nors rinkos tikisi, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanas paskutinį kartą kels rugsėjį, jų mažinimo pradžia gali užtrukti. Pasak jo, ECB neturinti kitų įrankių, be pasekmių stebėsenos, kuriais gali nuspręsti, ar palūkanų normos pakeltos iki reikalingo lygio.

KOMENTARAS

Kas nutinka ekonomikai perdozavus ECB „burbulinado“?

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį dar kartą pakėlė bazines palūkanų normas. Dabar jos sieks 3,5-4,25 proc. intervalą. Dar praėjusiame valdančiosios tarybos posėdyje centrinis bankas buvo paskelbęs, kad nuo liepos imsis mažinti per pandemiją prispausdintų pinigų kiekį – visiškai nutrauks lėšų, gautų iš kiekybinio skatinimo tikslais pradėtos Turto pirkimo programos (TPP), reinvestavimą. Šiuo sprendimu euro zonos pinigų politikos formuotojai pripažino, kad ilgą laiką nuliniame lygyje laikytos palūkanų normos visgi nebuvo vienintelis veiksnys, įgalinęs itin aukštą infliaciją.