Meniu
Prenumerata

penktadienis, kovo 29 d.


Komentarai
KOMENTARAS
Kur rasti naują ES lyderį?
Penktą mėnesį vykstantis karas Europoje patvirtino dar prieš Rusijos agresiją vasario 24 d. sklandžiusias pesimistines prognozes, kad ES nėra norinčių
Pasaulis
KARAS UKRAINOJE
E. Macronas, O. Scholzas ir M. Draghi atvyko į Kyjivą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį atvyko į Kyjivą, siekdami pademonstruoti bendrą Europos paramą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. Tai pirmasis E. Macrono, O. Scholzo ir M. Draghi apsilankymas Ukrainoje nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė kaimyninę šalį. Trys lyderiai atvažiavo specialiu traukiniu, anksti ketvirtadienį išvykusiu iš Lenkijos. Vokiečių žiniasklaida pranešė, kad lyderiai naktį susitiko Lenkijos pietryčiuose esančiame Žešuve, kur yra tarptautinis oro uostas. Jie atvyko atskirai ir susitiko traukinyje netrukus po jo išvykimo. Prancūzijos prezidentūra pranešė, kad E. Macronas, O. Scholzas ir M. Draghi drauge nuvyko į Kyjivą, o Ukrainos sotinėje prie jų prisidės ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas. Kyjive jie susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. E. Macronas sakė, kad jie taip pat nuvyks į „vieną karo vietą, kur buvo įvykdytos žudynės“, ir pavadino brutalius rusų pajėgų veiksmus miesteliuose netoli Kyjivo karo nusikaltimais. „Tai Europos vienybės, paramos žinia Ukrainos vyrams ir moterims“, – išlipdamas iš traukinio sakė E. Macronas. Pasak jo, jis atvyko „pasikalbėti apie dabartį ir ateitį, nes ateinančios savaitės, žinome, bus labai sunkios“. Vizitas surengtas Europos Sąjungos lyderiams rengiantis birželio 23–24 dienomis priimti sprendimą dėl Ukrainos prašymo suteikti jai kandidatės į ES statusą ir prieš svarbų NATO viršūnių susitikimą, birželio 29–30 dienomis vyksiantį Madride. Be to, ketvirtadienį Briuselyje susitinka NATO gynybos ministrai, svarstysiantys tolesnę karinę pagalbą Ukrainai. Trečiadienį apie naujus pagalbos paketus paskelbė JAV ir Vokietija. Amerika ir jos sąjungininkės tiekia ilgesnio nuotolio ginklus, galinčius paveikti kovų eigą. Šiuo metu ukrainiečių pajėgos yra mažesnės ir turi mažiau ginklų nei įsiveržusi rusų kariuomenė. Antradienį lankydamasis Ukrainos kaimynėse Rumunijoje ir Moldovoje E. Macronas sakė, kad Ukrainai reikia nusiųsti „paramos žinią“ prieš ES lyderių „svarbius sprendimus“ susitikime Briuselyje. „Mums, Europos Sąjungai, reikia pasiųsti aiškių politinių signalų Ukrainai ir Ukrainos žmonėms, didvyriškai besipriešinantiems jau kelis mėnesius“, – sakė jis. E. Macronas aktyviai dalyvauja diplomatinėse pastangose dėl paliaubų Ukrainoje, kurios sudarytų sąlygas būsimoms taikos deryboms. Jis dažnai kalbasi su V. Zelenskiu ir kelis kartus nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje bendravo telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. O. Scholzas ilgai nenorėjo vykti į Kyjivą ir sakydavo nenorintis „stoti į žmonių, greit atvykstančių pasifotografuoti ir vėl išvykstančių, eilę“. Kancleris tvirtino, kad vizitas turėtų būti skirtas „konkretiems dalykams“. Vokietija trečiadienį paskelbė, kad skirs Ukrainai tris reaktyvines salvinės ugnies sistemas – tokias, kokių Kyjivas skubiai prašo gynimuisi nuo Rusijos invazijos. Atvykęs į Kyjivą O. Scholzas pažadėjo ilgalaikę paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai. „Norime ne tik parodyti solidarumą, bet ir užtikrinti, kad mūsų organizuojama finansinė, humanitarinė pagalba ir parama ginklais bus tęsiama“, – dienraščiui „Bild“ sakė O. Scholzas. „Ir kad mes tai tęsime tol, kol tai bus reikalinga Ukrainos kovai su Maskva“, – pridūrė jis. Vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht sakė, kad Vokietija perduos Ukrainai tris vidutinio nuotolio sistemas M270 ir šaudmenų. Pasak Vokietijos, ši parama, panaši į Didžiosios Britanijos ir JAV žingsnius, bus suteikta drauge su apmokymu ir padarys „greitą bei reikšmingą poveikį mūšio lauke“.
Pasaulis
KARAS UKRAINOJE
Italijos premjeras M. Draghi: kalbėjimasis su V. Putinu nieko neduoda
Italijos premjeras Mario Draghi sekmadienį duodamas vieną interviu skundėsi, kad Vakarų šalių pastangos įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sustabdyti karą
The Economist
PASAULIS 2022. EUROPA
Sunkus M. Draghi pasirinkimas: ar Italijos ministras pirmininkas liks, ar sieks prezidento posto?
2022 m. Italijoje vyks mažiausiai vieni svarbūs rinkimai, o gal ir dveji. Per tuos neišvengiamus bus renkamas prezidentas, pakeisiantis Sergio Mattarellą, kurio kadencija baigiasi vasario 2-ąją. Italijos prezidentas daugiausia laiko leidžia karpydamas atidarymo juostas, teikdamas apdovanojimus ir sakydamas banalias kalbas. Bet drauge jis (Italijai dar niekada nevadovavo moteris) turi ir didelių galių. Prezidentas gali paleisti parlamentą ir skiria ministrą pirmininką. Artimoje aplinkoje kalbama, kad dabartinis vyriausybės vadovas Mario Draghi mielai imtųsi šių pareigų.
Pasaulis
SUSITAIKYMAS
Italija ir Prancūzija pasirašė „istorinį“ susitarimą santykiams sutvirtinti
Prancūzija ir Italija penktadienį nubrėžė brūkšnį už pastarųjų metų nesutarimų ir pasirašė naują sutartį, sutvirtinsiančią santykius tarp dviejų Europos Sąjungos valstybių steigėjų, Bendrijai išgyvenant pokyčius.
Pasaulis
ITALIJA
M. Draghi bus prisaikdintas Italijos premjeru
Buvęs Europos centrinio banko (ECB) pirmininkas Mario Draghi šeštadienį bus prisaikdintas naujuoju Italijos premjeru, turėsiančiu suvaldyti beveik prieš metus šaliai
Pasaulis
ITALIJA
M. Draghi pradeda formuoti naują Italijos vyriausybę
Italijos vyriausybę formuojantis Mario Draghi ketvirtadienį pradėjo išsamias derybas su partijomis, praėjus dienai po prezidento įpareigojimo atkurti politinę tvarką koronaviruso
Pasaulis
ITALIJOS KRIZĖ
Italija žlugus deryboms dėl vyriausybės kviečiasi euro zonos gelbėtoją M. Draghi
Mario Draghi – žmogaus, kuriam priskiriami euro zonos išgelbėjimo 2012 metais per skolų krizę nuopelnai – dabar gali būti paprašyta
Verslas
Ciao, Mario. Bonjour, Christine
Ji vadovavo Prancūzijai per krizę, mėgino įtikinti Graikiją taupyti, o dabar stebi besiniaukiantį euro zonos dangų
Komentarai
Lietuvos ekonomika veržliai juda pirmyn
Lietuvos ekonomika antrą 2019 metų ketvirtį augo panašiu tempu kaip ir pirmą, todėl bendras pusmečio rezultatas buvo labai sėkmingas, atsižvelgus į gerokai sulėtėjusį Europos Sąjungos (ES) valstybių ekonomikos augimą.
Komentarai
Ar pasauliui reikia dar pigesnių pinigų?
Pastaruoju metu didieji centriniai bankai pradėjo signalizuoti, kad artimiausiu metu gali pradėti keisti monetarinės politikos kryptį – mažinti palūkanas ir didinti pinigų pasiūlą. Kas iššaukė tokią centrinių bankų reakciją, ar ji pagrįsta ir ar neturės neigiamų šalutinių pasekmių?
The Economist
CENTRINIAI BANKAI
Politika kėsinasi į centrinių bankų nepriklausomybę
Pasauliui tai nieko gero nežada.
The Economist
Jau tariamasi, kas pakeis Europos centrinio banko vadovą Mario Draghi
Renkantis naują ECB pirmininką vyks ilgos politinės derybos
Verslas
Per metus sumažėjo neigiamai vertinančių eurą
Neigiamai vertinančių eurą gretos sumažėjo per praėjusius metus nuo tada, kai britai nusprendė išstoti iš Europos Sąjungos, teigia Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentas Mario Draghi.
Komentarai
Mažiau rizikų, brangesnis euras
Spaudos konferencijoje, vykusioje po Europos centrinio banko (ECB) sprendimo nekeisti pinigų politikos krypties, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino šoktelėti palūkanas ir pabrangti eurą.
ŽYMA
MARIO DRAGHI