ES Taryba.Ketvirtadienio rytą Briuselyje prasideda Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas. Tarp planuojamų aptarti temų – padėtis Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose, Moldovoje ir Sakartvele, konkurencingumas ir nelegali imigracija į ES. Temos per daug rimtos, kad būtų priimti rimti sprendimai.
„Ukraina bus pagrindinis mūsų diskusijų klausimas. Išklausysime prezidento Volodymyro Zelenskio pranešimą apie jo pasiūlytą pergalės planą ir aptarsime tolesnius žingsnius, kuriais bus siekiama sutarimo dėl taikos iniciatyvos“, – EVT pirmininkas Charles’is Michelis rašė savo laiške ES lyderiams.
Išties, nors anksčiau galvota, kad tai bus nuotolinis susitikimas, dabar aiškėja, kad V. Zelenskis asmeniškai turėtų atvykti ir pristatyti savo pergalės planą. Bet ar jam pavyks pasiekti kažką daugiau nei per ankstesnį vizitą Vašingtone, kyla daug abejonių.
Lietuvai, kuriai EVT atstovauja prezidentas Gitanas Nausėda, Ukraina irgi yra svarbiausias ES lyderių susitikimo klausimas. Planuojama kelti sankcijų Rusijai (ir Baltarusijai) griežtinimo bei paramos Kyjivui klausimus.
Egzistuoja didelė praraja tarp to, ką sąjungininkai pažadėjo Ukrainai, ir to, ką suteikė.
Vis dėlto ES parama per Europos taikos priemonę (6,6 mlrd. eurų) lieka užblokuota šiuo metu ES pirmininkaujančios Vengrijos. Budapeštas taip pat vetuoja sankcijų galiojimo pratęsimą 36 mėnesiams ir taip komplikuoja G 7 valstybių numatytą 50 mlrd. JAV dolerių paskolą Ukrainai, kuri būtų grąžinta iš papildomo pelno, gauto iš daugiau kaip 250 mlrd. dolerių vertės Rusijos turto, kuris po Kremliaus invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį buvo įšaldytas Vakarų šalyse. Dabar ES sankcijos, įskaitant Rusijos turto įšaldymą, turi būti pratęsiamos kas pusmetį ir JAV baiminasi, kad sankcijos Rusijos turtui gali būti netikėtai panaikintos, o tada paskolą Ukrainai tektų dengti iš savo mokesčių mokėtojų pinigų.
Be to, kaip teigia diplomatai, egzistuoja didelė praraja tarp to, ką sąjungininkai pažadėjo Ukrainai, ir to, ką suteikė.
Kita svarbi EVT užsienio politikos tema – situacija Artimuosiuose Rytuose. Čia vyrauja dar didesnis ES valstybių susiskaldymas – vienos smerkia Izraelio veiksmus ir net reikalauja sankcijų, o dalis ir toliau laikosi blaivesnio požiūrio.
Vis dėlto tikėtina, kad dėl įspėjimo Sakartvelui, kuriame spalio pabaigoje įvyks rinkimai, ir referendumui dėl narystės ES besiruošiančiai Moldovai EVT išvadose pavyks sutarti.
Kita vertus, didžioji dalis valstybių narių vadovų į EVT atvyksta su migracijos klausimu, nors iš pradžių net nenorėta jo įtraukti į darbotvarkę. Lenkija anksčiau paskelbė, kad laikinai stabdys pabėgėlių statuso suteikimą dėl Baltarusijos ir Rusijos vykdomos hibridinės atakos migrantais. Varšuva siekia strateginės diskusijos ES išorinės sienos apsaugos ir migrantų klausimu.
Italija, kuri neseniai sutarė su Albanija dėl migrantų centro įkurdinimo, kelia klausimą dėl migrantų grąžinimo centrų trečiosiose šalyse steigimo. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen laiške ES šalių vadovams irgi paragino išnagrinėti grąžinimo centrus už ES ribų ir kaip galimą modelį nurodė Italijos ir Albanijos susitarimą. Tam prieštarauja kai kurios šalys, kaip Ispanija ar Prancūzija. Tuo metu Vokietija sustabdė Šengeno galiojimą ir atnaujino sienų kontrolę dėl nelegalių migrantų. Mažai tikėtina, kad EVT bus sutarta dėl kokių nors reikšmingų išvadų šiuo migracijos klausimu.
EVT dalyviai taip pat planuoja aptarti nuskambėjusią buvusio Europos Centrinio Banko vadovo Mario Draghi ataskaitą apie ES konkurencingumo stiprinimą, tačiau rimtos diskusijos turėtų būti atidėtos iki lapkričio neformalaus EVT susitikimo Budapešte.
Beje, kalbant apie šį susitikimą irgi kyla tam tikrų įtampų dėl Vengrijos kaip ES pirmininkaujančios valstybės elgesio. Lietuva dar svarsto, ar į jį vykti, bet kol kas toks Vilniaus galimas žingsnis nesulaukė kitų ES šalių palaikymo. Be to, neformalaus EVT susitikimo išvakarėse Budapešte suplanuotas Europos politinės bendrijos susitikimas, kuriame daugelis ES lyderių norėtų dalyvauti.
