ScanpixNorvegijos parlamento rinkimų diskusijose iškilo svarbus, nors ir netikėtas, klausimas: ar šalis tapo per daug turtinga? Rinkimai Norvegijoje vyksta šiandien.
Populiarios knygos „Ar šalis tapo per daug turtinga?“ pavadinimas kelia rezonansą šalyje, turinčioje didžiausią pasaulyje valstybės turto fondą, kurio vertė viršija 19 trilijonų Norvegijos kronų (NOK, maždaug 1,6 trln. eurų). Kritikai teigia, kad nors turto fondas yra reikšmingas pasiekimas, jis taip pat lėmė pernelyg didelį pasitenkinimą savimi ir prastą viešųjų paslaugų valdymą, rašo „Financial Times“.
„Norvegijos liga“
Šalies turtas, gautas iš didžiulių naftos ir dujų atsargų, leido Norvegijai išvengti daugelio finansinių sunkumų, su kuriais susiduria kaimyninės šalys. Viešosios išlaidos dominuoja rinkimų diskusijose, kaip rodo neseniai įgyvendinti projektai, kurių išlaidos gerokai viršijo biudžetą. Tai apima dalinę Oslo parlamento renovaciją, kurios išlaidos viršijo biudžetą šešis kartus, ir netinkamą regioninės sveikatos tarnybos IT platformą, kuri kainavo daugiau nei 400 mln. eurų.
Nepaisant to, norvegai negauna geresnių paslaugų nei Danijoje, Švedijoje ar Suomijoje.
Populistinės Pažangos partijos lyderė Sylvi Listhaug atvirai kritikuoja tai, ką ji laiko švaistūniškų išlaidų kultūra. „Esame šalis, kuri naudoja milžiniškas pinigų sumas, turime vieną iš aukščiausių mokesčių lygių EBPO, – teigė ji.– Nepaisant to, norvegai negauna geresnių paslaugų nei Danijoje, Švedijoje ar Suomijoje.“
Kai kurie analitikai ir verslo vadovai sutinka su tuo ir nurodo konkrečias sritis, kuriose Norvegijos rezultatai atsilieka. Pavyzdžiui, šalies vidurinių mokyklų nebaigusių asmenų skaičius yra didesnis nei Europos vidurkis. Nors sveikatos sistema nėra krizėje, ji turi savų problemų. Viešosios išlaidos ligoms ir negaliai yra didžiausios tarp EBPO šalių, keturis kartus didesnės nei vidurkis.
Šalies finansinė gerovė labai priklauso nuo valstybės turto fondo, iš kurio kasmet paimama 542 mlrd. NOK (46 mlrd. eurų), o tai sudaro apie ketvirtadalį vyriausybės biudžeto. Kai kurie baiminasi, kad šis priklausomumas skatina „Norvegijos ligą“, kai šalis tampa pernelyg patogi, o tai lemia produktyvumo augimo sulėtėjimą.
Kitas svarbus rinkimų klausimas yra turto mokestis. Norvegija yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kartu su Ispanija ir Šveicarija, kuri vis dar taiko metinį grynojo turto mokestį. Mokesčio tarifas yra 1 proc. nuo turto, kurio vertė viršija 1,7 mln. NOK (140 tūkst. eurų), ir 1,1 proc. nuo turto, kurio vertė viršija 20,7 mln. NOK (1,76 mln. eurų).
Tai lėmė žymų turtingų asmenų išvykimą iš šalies. Nuo 2022 m. maždaug 500 milijonierių paliko Norvegiją ir išvyko į Šveicariją, kurioje mokesčių sistema yra palankesnė. Dėl šių asmenų išvykimo prarastos mokesčių pajamos, kaip pranešama, gerokai viršija numatomas pajamas iš turto mokesčio padidinimo.
Nors Norvegijos turto fondas yra sėkmingas viešosios politikos pavyzdys, analitikai teigia, kad šalis atsidūrė nežinomoje teritorijoje. „Mes tiesiog nežinome, kokios bus ilgalaikės pasekmės“, – sakė Johannesas Berghas, Norvegijos socialinių tyrimų instituto politinių tyrimų direktorius, pabrėždamas unikalius iššūkius, su kuriais susiduria šalis, kai jos turtas yra toks didelis.
Rinkimai bus išbandymas, ar norvegai nori tęsti dabartinį kelią, ar yra pasirengę naujam požiūriui į savo nepaprastą turtą.
Tikimasi atkaklios kovos
Manoma, kad rinkimuose vyks įtempta kova tarp dabartinio centro kairės bloko ir dešiniųjų opozicijos. Nė viena iš jų neturėtų laimėti absoliučios daugumos, todėl po rinkimų beveik neabejotinai bus pradėtos derybos dėl koalicijos sudarymo.
Dabartinė vyriausybė yra Darbo partijos mažumos vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Jonaso Gahro Støre'o. Centro kairės blokas, kurį taip pat sudaro Socialistų kairės, Raudonųjų, Žaliųjų ir Centro partijos, pastaruosiuose rinkimuose išlaikė nedidelį pranašumą.
Opoziciją sudaro populistinė Pažangos partija, vadovaujama S. Listhaug, ir Konservatorių partija, vadovaujama buvusios premjerės Ernos Solberg. Pažangos partija sulaukė didelio palaikymo, o kai kurios apklausos rodo, kad ji gali tapti didžiausia dešiniojo sparno partija.
Turto mokestis buvo pagrindinė ir labai diskutuojama tema, Pažangos partija ir konservatoriai ragino jį panaikinti arba sumažinti.
Kainų kilimas ir infliacija yra didžiausias rinkėjų rūpestis. Buvo atidžiai nagrinėjamas viešųjų paslaugų, ypač sveikatos priežiūros ir švietimo, efektyvumas ir kokybė.
Ukrainos karas ir Norvegijos valstybės turto fondo investicijos Izraelyje taip pat buvo politinių diskusijų tema.
„Stoltenbergo efektas“
Buvusio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo sugrįžimas į Norvegijos politiką ir finansų ministro postą yra laikomas veiksniu, padidinusiu Darbo partijos reitingus.
Priešrinkiminiai apklausų rezultatai rodė, kad Darbo partija surinks apie 27 proc. balsų, populistinė Pažangos partija – 21, o konservatoriai – 15. Nors rekordiškai didelis skaičius rinkėjų balsavo išankstiniame
