ScanpixEina antra savaitė, kai vienos iš Sirijos sukilėlių frakcijos, kovotojų grupuotės „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) sėkmingas puolimas nuvertė šalies diktatorių Basharą al Assadą. Diktatoriaus režimas truko 24 metus, dar 29 metus iki tol Siriją valdė B. al Assado tėvas Hafezas. Šalį nuo 2011 m. purto ir pilietinis karas. Dabar Sirija turi galimybę tapti atviresne, demokratiškesne ir stabilesne valstybe, tačiau ar patys sirai pajėgūs tą padaryti, o galbūt turėtų įsikišti ir didžiosios Vakarų valstybės?
Kol kas iš Sirijos sklinda pozityvūs ženklai – HTS lyderis Abu Mohammadas al Julanis (dabar žinomas savo tikruoju Ahmedo al Sharaa vardu) skelbė siekiantis taikaus valdymo perėmimo, saugosiantis religines ir tautines mažumas, neversiantis moterų paklusti islamo teisei – Šarijai, dovanosiantis B. al Assado kariams. Sirija taip pat pasižymi stipria ir aktyvia pilietine visuomene, nors ją labai išsekino užsitęsęs pilietinis karas ir režimo represijos, iš šalies pabėgę daugiau nei 6 mln., arba beveik trečdalis, gyventojų. Tačiau HTS daugelyje valstybių yra pripažinta teroristine organizacija, ir nemažai Vakarų lyderių nepasitiki A. al Sharaa pažadais.
Sirijos šiaurėje ir rytuose vis dar vyksta ginkluoti susidūrimai tarp kurdų ir įvairių Turkijos remiamų grupuočių, žinomų kaip Sirijos nacionalinė armija (SNA), oro antskrydžius vykdo JAV ir Izraelis, galvą, pasinaudodama neramumais, kelia nusilpusi, bet vis dar aktyvi ISIS.
Šis klausimas buvo paliestas penktadienį Vašingtone (JAV) įsikūrusio analitinio Wilsono centro surengtoje diskusijoje. „Europa peržiūri savo strategiją“, – teigė Europos taikos instituto vyriausioji tyrėja Marie Forestier. Jos teigimu, vienu svarbiausių klausimų europiečių lyderiams bus nauja imigracijos politika ir klausimas, ar daugelyje Europos valstybių esančius sirų pabėgėlius reikėtų siųsti namo. Taip pat svarstoma ir ką daryti dėl HTS – ar panaikinti šiuo metu grupuotei galiojančias sankcijas, kaip užtikrinti, kad HTS vadovybė yra įtrauki ir nekelia daugiau problemų.
Wilsono centro Artimųjų Rytų programos pirmininkas, buvęs JAV specialusis pasiuntinys Sirijos įtraukimui ir tarptautinei karinei intervencijai dėl ISIS, buvęs JAV ambasadorius Irake ir Turkijoje Jamesas F. Jeffrey vardijo, kokiais prioritetais JAV turėtų užsiimti pirmiausia – užtikrinti paliaubas tarp kurdų ir Turkijos, slopinti ISIS, susekti ir sunaikinti cheminių ginklų gamyklas, į šiuos procesus įtraukti Izraelį; taip pat nuspręsti, ką daryti su HTS dėl sankcijų ir priskyrimo teroristinėms organizacijoms, ką daryti su Rusijos karinėmis bazėmis Viduržemio jūroje ir kaip užtikrinti, kad į Sirijos atstatymą nesikištų Iranas ir jo remiama „Hizbullah“. „Mes norime demokratinės, įtraukios valdžios, susitaikymo, – teigė J. F. Jeffrey. – Tačiau šiuos dalykus sunku pasiekti, dėl to sakau, kad nėra jokios magiškos burtų lazdelės, ir didžioji dalis priklauso ne nuo mūsų, o nuo Sirijos žmonių – mes galime tik padėti.“
Neskaitant ISIS ir pilietinio karo, Sirija ilgus dešimtmečius išliko taiki, nors ir diktatoriaus valdoma, tauta, kurioje įvairios tautinės ir religinės mažumos sugyveno taikiai – vadinasi, Sirijos gyventojai gali to pasiekti. Nuo Sirijos sėkmės iš dalies priklauso ir regiono stabilumas – į ją kaip į pavyzdį žiūrės Irakas, kuris taip pat nėra stabilus ir priklausomas nuo Irano.
„Vienintelis suaugęs čia yra JAV“, – teigė buvęs ambasadorius. Sirijoje daugybė valstybių turi savo interesus – Rusija, Turkija, Izraelis, kitos arabų valstybės aplink Siriją ir regione, ir tuos interesus žmonės netruktų išnaudoti nežiūrint į tai, kaip tai paveiks gyventojus, ir dėl to reikia įsikišti JAV. „Tai yra didžiųjų galių diplomatija, tai nėra kažkas, prie ko esamę pripratę, bet tą gali padaryti tik JAV“, – įsitikinęs J. F. Jeffrey.
Buvęs Wilsono centro Artimųjų Rytų programos direktorius, vyriausiasis tyrėjas Henri Barkey teigė, kad išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija galbūt ir mėgins nusiplauti rankas kalbant apie Siriją, tačiau ši situacija, kaip ir daugelis Artimuosiuose Rytuose, labai greitai gali JAV įtraukti atgal. „Geriausias dalykas yra imtis prevencinių veiksmų, įsitraukti, užkirsti kelią procesų griuvimui, – kalbėjo ekspertas. – Yra būdų išeiti iš šios situacijos ir ypač dabar.“ Tokiai situacijai labai padeda ir nusilpę Irano čiuptuvai visame regione.
„Laikas judėti yra dabar, – pareiškė Nacionalinio imigracijos forumo viceprezidento padėjėja, 2005 m. kartu su šeima dėl B. al Assado režimo iš Sirijos į JAV bėgti priversta Oula Alrifai. – „Palaukime ir pažiūrėkime“ požiūris pakenks bet kokiam įsitraukimui į pereinamojo laikotarpio procesus. Jei JAV tikrai rūpi jų interesai ir sąjungininkai regione, jos privalo prie stalo turėti sirus, tiesiogiai su jais tartis, su dabartine Sirijos vadovybe HTS, nors tai nėra vien tik HTS. (...) JAV turi būti įsitraukusios jau dabar, negalima tik diskutuoti į sprendimų priėmimą neįtraukiant pačių sirų.“
Anot M. Forestier, procesas turėtų būti vedamas ir vykdomas pačių sirų, o Europa ir JAV gali tik paremti. Europa gali atšaukti sankcijas, pripažinimu suteikti legitimumą naujai Sirijos valdžiai, prieš tai šiai įvykdžius tam tikrus iš anksto sutartus žingsnius. Sirijoje dabar labai reikalinga humanitarinė parama, ir tai gali veikti kaip tam tikras svertas derybose su HTS – ES neseniai pareiškė pradėsianti humanitarinį koridorių su Sirija. „Kai kurie jau ragina skelbti rinkimus kaip proceso dalį, tačiau, mano nuomone, geriau būtų palaukti. Rinkimai yra simboliniai, jie savaime neišspręs problemų, – svarstė ekspertė. – Labai svarbu sukurti tinkamą valdymą prieš rengiant rinkimus – tokias pamokas parodė Irakas ir kitos nesenos krizės.“
