ScanpixArmėnija pasirašė sutartį su Prancūzijos ginklų gamintoja PGM dėl šautuvų pirkimo, sakė jos gynybos ministras Surenas Papikianas Jerevane, bendroje spaudos konferencijoje su savo kolega iš Prancūzijos Sebastienu Lecornu.
Pastaraisiais metais Armėnija siekė sustiprinti savo gynybą, kadangi prasidėjo kovos su kaimyniniu Azerbaidžanu.
„Armėnija iškėlė idėją modernizuoti kariuomenę, tam ketiname pasitelkti savo lėšas ir valstybių partnerių pagalbą, – sakė S. Papikianas. – Svarbiausia, kad galėtume panaudoti visas taikos priemones savo sienoms ginti“.
Sandorio vertės jie neatskleidė.
Šalys taip pat pasirašė susitarimą, pagal kurį Prancūzija apmokys penkis armėnų karius savo Sen Siur Kekidano karo akademijoje, taip pat ji pasisiūlė padėti rengti puskarininkius.
S. Lecornu patvirtino, kad Prancūzija atsiųs karinį patarėją, besispecializuojantį antžeminių oro gynybos sistemų srityje, kad padėtų Armėnijai apsisaugoti nuo „galimų potencialių agresorių smūgių“ prieš civilius gyventojus.
Armėnija „atsigręžia į partnerius, kurie iš tiesų užtikrina saugumą“, – sakė S. Lecornu, atsakydamas į klausimą apie pašlijusius Jerevano ir istorinės sąjungininkės Maskvos santykius.
S. Lecornu ketvirtadienio vakarą atvyko į Jerevaną kartu su parlamento nariais ir gynybos pramonės atstovais.
Vizitas vyksta didėjant nesutarimams tarp Maskvos ir Jerevano, kurį supykdė, jo teigimu, Kremliaus neveiklumas sprendžiant Armėnijos ilgalaikę konfrontaciją su Azerbaidžanu.
2023 metų spalį Prancūzija paskelbė apie gynybos įrangos pardavimą Armėnijai, tuo išprovokuodama Azerbaidžano pyktį.
Apie sandorį buvo paskelbta praėjus kelioms savaitėms po to, kai Baku iš armėnų separatistų atsiėmė Kalnų Karabacho regioną.
Prancūzija, kurioje gyvena didelė armėnų diaspora, atliko tarpininko vaidmenį dešimtmečius trukusiame konflikte dėl Kalnų Karabacho kontrolės. Po to, kai ją susigrąžino Azerbaidžanas, iš regiono pasitraukė apie 100 000 armėnų.
