ScanpixRusija de facto aneksuoja Baltarusiją: nors šis procesas dar nebaigtas, jis jau pasiekė tokį etapą, kad Kremlius per savo satelitą gali kelti grėsmę rytinėms NATO šalims ir Ukrainai. Siekdama įgyvendinti savo revanšistinius tikslus, Maskva savo nuožiūra išnaudos kaimynės geografinius, ekonominius ir žmogiškuosius išteklius, teigiama Karo studijų instituto (ISW) tyrime.
Kremlius yra arti faktinės Baltarusijos aneksijos ir, jei dabartinės tendencijos išliks, greičiausiai tai pavyks per dešimtmetį, teigiama ISW ataskaitoje „Tylus Rusijos Baltarusijos užkariavimas“. Pasak instituto analitikų, Baltarusijos valstybės, kuriai gresia visiškai prarasti suverenitetą, pajungimas yra ilgalaikė gerai apgalvota Kremliaus strategija, įgyvendinama visais valstybiniais kanalais karinėje, politinėje ir ekonominėje srityse. Jei Baltarusijos pajungimas de facto būtų įvykdytas, „tai būtų pirmoji sėkminga visos šalies aneksija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, prisidedanti prie Kremliaus strateginių pastangų sunaikinti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę teisinę tvarką, kurioje visos valstybės yra suverenios“.
Kremlius galėtų pasiekti de facto Baltarusijos aneksiją net ir tokiu atveju, kai Vakarai padėtų Ukrainai įveikti Rusiją kare ir sustiprintų NATO rytinį flangą. Tokia įvykių raida turėtų rimtų pasekmių Aljanso rytinio flango šalių saugumui, nes Rusija galėtų pasinaudoti Baltarusija ir savo ekonomikai atkurti, ir pasirengti smūgiui, pavyzdžiui, prieš Baltijos šalis ir Lenkiją, ką ir kalbėti apie tą pačią Ukrainą, rašo ISW.
„Sėkmingos Rusijos pastangos integruoti Baltarusiją lems jos virsmą karine, politine ir ekonomine Rusijos Federacijos vasale, kuria Rusija gali pasinaudoti stiprindama savo gebėjimus tęsti karą Ukrainoje, iš dalies kompensuoti šio karo pasekmes Rusijai, atkurti Rusijos ginkluotąsias pajėgas ir ekonomiką po karo Ukrainoje, atkurti dominuojančią Rusijos geopolitinę įtaką posovietinėje erdvėje ir pasauliniu mastu konfrontuoti su NATO ir Jungtinėmis Valstijomis“, – įspėja analitikai.
Kremlius jau pasiekė reikšmingą Baltarusijos pajungimą, ir jam nereikia papildomų integracijos laimėjimų, kad galėtų kelti grėsmę NATO, mano ISW ekspertai. Jis pasinaudos 9,155 mln. šalies gyventojų, jos geostrategine padėtimi NATO rytiniame flange ir ekonominiais ištekliais savo naudai. Rusija jau panaudojo Baltarusiją kaip trampliną įsiveržti į Ukrainą 2022 m., gavo jos karines bazes, per ją nelegaliai stumia į Europos Sąjungą imigrantus iš neturtingų Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių ir dislokavo joje branduolinius ginklus.
Baltarusijos priklausomybė nuo Maskvos ypač paaštrėjo po 2020 m., kai Vladimiras Putinas parėmė prezidento rinkimus pralaimėjusio Aliaksandro Lukašenkos neteisėtą valdžios užgrobimą. Kremlius iš esmės išardė ankstesnę Minsko daugiašalę užsienio politiką ir nuo 2020 m. pabaigos vis labiau ėmė vadovauti, beveik priversdamas vietos valdžios institucijas aiškiai apibrėžti NATO kaip Baltarusijos strateginį priešininką, teigia ISW.
„Tai reikšmingas pasiekimas. Baltarusija ne visada buvo Kremliaus marionetė. Dar 2020 m. ji siekė plėsti bendradarbiavimą su NATO ir Europos Sąjunga, o A. Lukašenka iki pat 2021 m. atsisakė pripažinti neteisėtą Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją“, – rašo ataskaitos autoriai.
Į Baltarusijos pavaldumą Kremliui turėtų būti atsižvelgta planuojant NATO veiklą, ragina ekspertai. Baltarusijos strateginė padėtis atliks svarbų vaidmenį Rusijos karinėje laikysenoje po 2025 m. T. y. padidins Rusijos karinę grėsmę tiesiogiai NATO pasienyje, ypač ilguoju laikotarpiu; padidins Rusijos pajėgų galimybes kelti grėsmę Suvalkų koridoriui ir tikimybę izoliuoti Latviją, Lietuvą ir Estiją nuo likusios Aljanso dalies, jei jis bus užimtas; padidės NATO išteklių poreikis siekiant atgrasyti ir prireikus atremti Rusijos atakas; padidės Ukrainos gynybos poreikiai, nes kariai bus atitraukti nuo pagrindinės konfrontacijos su Rusija linijos šalies rytuose ir pietuose.
ISW teigia, kad nėra jokios vilties sustabdyti šliaužiančią Baltarusijos aneksiją Rusijoje net ir po V. Putino. Maskvos pastangos aneksuoti Baltarusiją yra nacionalinis siekis, kurio svarba per pastaruosius du dešimtmečius tvirtai įsitvirtino pareigūnų sąmonėje:
„V. Putinas Rusijos geopolitiniame mąstyme sėkmingai įtvirtino klaidingą nuostatą, kad baltarusiai, kaip ir ukrainiečiai, yra tik laikinai prarastos rusų tautos dalys, kurias Rusijos Federacija turi vėl sujungti. Bet kuris stiprus politikas iš aukščiausių valdžios sluoksnių, kuris vadovaus Rusijai po V. Putino, neabejotinai ideologiškai rems Baltarusijos „suvienijimą“ su Rusija ir tęs šią politiką iki galo“, – rašo ekspertai.
