ScanpixKo dabar tikėtis iš dar vieno JAV prezidento Donaldo Trumpo emisaro, atvykstančio į Briuselį? Naujų priekaištų sąjungininkams dėl nepakankamo gynybos finansavimo, o gal Amerikos karių sumažinimo Europoje, JAV tolesnio šaltėjimo NATO atžvilgiu? Kaip su parama Ukrainai, o koks Grenlandijos likimas piešiamas? Tokie klausimai kyla prieš NATO užsienio reikalų ministrų ketvirtadienio ir penktadienio susitikimą Briuselyje.
Pirmasis JAV gynybos sekretoriaus Pete’o Hegsetho apsilankymas NATO būstinėje vasarį buvo tarsi ledinis dušas sąjungininkams. P. Hegsethas ne tik išdėstė Vašingtono požiūrį į taikos susitarimą su Rusija, bet ir tolesnį JAV ir Europos karinį bendradarbiavimą, po kurio daugelis jo kolegų braukė prakaitą.
Ketvirtadienį į NATO pirmą kartą atvyksta JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Viena vertus, jis buvo laikomas ištikimu transatlantinių santykių stiprinimo šalininku. Kita vertus, tapus D. Trumpo kabineto nariu, jo pozicija daugeliu klausimų pakito.
„Turėtų būti geras susitikimas. Mes dedame dideles viltis, jog iš Amerikos pusės bus labai aiškus pareiškimas, žinia, kad JAV įsipareigojimai NATO išlieka“, – optimistiškai IQ teigė Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis.
Kitas klausimas, kurį, kaip spėjama, turėtų kelti M. Rubio, – ne toks malonus. Tai gynybos finansavimo didinimas. D. Trumpas siekia, kad visos NATO narės skirtų 5 proc. BVP gynybai, bet dalis jų iki šiol nepasiekė ir 2 proc. (Lietuva planuoja skirti 5–6 proc.).
„Tai, kad Amerika spaudžia Europos valstybes didinti gynybos finansavimą, parodo JAV rūpinimąsi Aljanso likimu. Mes turėsime galimybę pasakyti, kad tai dviejų pusių eismas: labai norime Amerikos buvimo, bet taip pat norime pasakyti, kad, jei situacija kažkur kitur komplikuotųsi, Europa deklaruotų savo paramą ir padėtų JAV. Aljansas – tai nėra vienpusis eismas“, – aiškino D. Matulionis.
Trečiadienį per spaudos konferenciją NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pažymėjo, kad iš JAV girdi tik patikinimus, kad amerikiečiai išlaikys savo įsipareigojimus Aljnasui. Kartu jis pasidžiaugė, kad sąjungininkai Europoje vis daugiau išleidžia gynybai: „Pažiūrėkite, ką daro Vokietija – skiria papildomai pusę trilijono gynybai. Europiečiai sutaria dėl papildomų 800 mlrd. Be Suomijos, Danija, Švedija, Čekija ir kitos šalys didina gynybą. (...) Per pastaruosius kelis mėnesius aiškėjantys skaičiai išties yra įspūdingi. Ir tai būtina, nes susiduriame su Rusijos grėsme, Kinijos ginklavimusi, jų ryšiais su Iranu ir Šiaurės Korėja. Mes turime apsiginti.“
Ketvirtadienio vakarą taip pat įvyks NATO ir Ukrainos tarybos posėdis, kuriame dalyvaus Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Galėsime aptarti, kaip toliau – kaip su NATO parama, ką darome, kokie galėtų būti svarbiausi akcentai, kaip padėti Ukrainos gynybos pramonei, kuri šiuo metu vystosi labai sparčiais tempais ir atsiranda mums galimybė ją dar labiau išvystyti. Taip pat galbūt bus kalbama apie pastangas pasiekti taikos susitarimą – tikiuosi, kad apie tai informuos JAV valstybės sekretorius“, – dėstė Lietuvos ambasadorius.
Vasarį P. Hegsethas išdėstė naująjį JAV požiūrį, kad Ukraina neatsikovos Rusijos okupuotų teritorijų ir netaps NATO nare, o amerikiečių kariai neužtikrins taikos garantijų. Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpo pastangos siekti paliaubų irgi įstrigo, taip pat sunkiai sekasi sutarti dėl JAV ir Ukrainos sutarties dėl iškasenų. Be to, JAV jau nustojo vadovauti Ukrainos paramos grupei – Ramšteino formatui.
Dar vienas dramblys NATO būstinėje – Grenlandijos, kurią D. Trumpas grasina perimti iš Aljanso narės Danijos, klausimas. Jau aišku, kad įvyks M. Rubio ir Danijos diplomatijos vadovo Larso Løkke Rasmusseno susitikimas tarp NATO sesijų.
„The Washington Post“ trečiadienį pranešė, kad Baltieji rūmai rengia sąmatą, kiek kainuotų perimti Grenlandiją ir kiek pajamų būtų galima gauti iš jos gamtos išteklių. Taip pat esą svarstomas scenarijus numato, jog Grenlandijos gyventojai balsuos už prisijungimą prie JAV.
Tuo metu L. L. Rasmussenas praėjusį savaitgalį viešai atsikirto į D. Trumpo administracijos išpuolius dėl Grenlandijos: „Žinoma, esame atviri kritikai. Bet leiskite būti visiškai atviram: mums nepatinka tonas, kuriuo ji išsakoma... Taip su savo artimais sąjungininkais nekalbama.“
Trečiadienį NATO generalinis sekretorius M. Rutte pažymėjo, kad Grenlandija yra Danijos dalis, tačiau pridūrė, kad šis klausimas yra Arkties gynybos dalis: '“Tai ne tik Grenlandija ir Danija. Tai taip pat Islandija, Norvegija, Suomija, Švedija ir Kanada bei JAV. (...) Mes žinoma, kas ten vyksta. Mes žinome, kad kinai išnaudoja jūros kelius, kurie atsiveria. Mes žinome, kad rusai vis labiau ginkluoja šią pasaulio dalį. Mes žinome, kad neturime užtektinai, pavyzdžiui, ledlaužių (...) Ir mes vis daugiau dirbame kartu. NATO vis labiau įsitraukia.“
Taip pat viena iš ministrų susitikimo sesijų bus skirta NATO ir ES bendradarbiavimui ir joje dalyvaus ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas, kuri anksčiau jau sulaukė M. Rubio akibrokšto, kai buvo netikėtai atšauktas jųdviejų susitikimas Vašingtone.
„Po pastarųjų sprendimų, kurie yra labai reikšmingi, labai svarbu, kaip mes toliau bendradarbiaujame“, – teigė D. Matulionis, turėdamas omeny Europos Komisijos pasiūlytą Europos ginkluotės plėtros planą „Readiness 2030“ („ReArm Europe“).
NATO užsienio reikalų ministrai taip pat susitiks su kolegomis iš Japonijos, Naujosios Zelandijos, Australijos ir Pietų Korėjos bei aptars bendradarbiavimą su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis.
„Mes esame suinteresuoti, kad tas bendradarbiavimas stiprėtų“, – tikino ambasadorius.
