ScanpixElono Musko asmeninė užsienio politika, kuria jis remia kraštutinių dešiniųjų partijas, kelia Europos lyderių pasipiktinimą ir dilemą: kaip atsakyti technologijų titanui ir nesupykdyti jo naujojo globėjo Donaldo Trumpo, rašo CNN.
Viena vertus, E. Muską galima lengvai atmesti kaip kiršintoją, kuris paprasčiausiai mėgsta šokiruoti ir per jam priklausantį socialinį tinklą „X“ įgyvendina savo manijas. Tačiau jis nėra tik dar vienas trolis. Jis yra turtingiausias pasaulio žmogus, jam priklauso keletas strategiškai svarbiausių ir įtakingiausių pasaulio įmonių ir jis valdo galingą socialinį tinklą. E. Muskas turi didžiulę įtaką kaip populistinė jėga, galvanizuojanti politinius provokatorius, kaip savotiška vieno žmogaus viršvalstybinė nevalstybinė valdžia, pabrėžia CNN.
Jis taip pat atspinti tarptautinę suirutę, kuri greičiausiai laukia po dviejų savaičių išrinktajam prezidentui grįžus į Baltuosius rūmus, ir galimus būsimus interesų konfliktus. Taip yra todėl, kad „Tesla“ ir „SpaceX“ pradininkas bus ne tik įtakingas „X-intojas“, bet ir naujosios JAV vyriausybės vidinio rato patarėjas, vadovausiantis Vyriausybės efektyvumo departamentui. Todėl bus sunku nustatyti, kur baigiasi E. Musko politika ir prasideda oficiali JAV užsienio politika, teigia CNN.
Užsieniečiams jo išpuoliai prieš išrinktus pareigūnus, su kuriais jis nesutinka, gali pasirodyti kaip būsimos JAV vyriausybės bandymas kištis į kitų demokratinių ir suverenių valstybių politiką, siekiant destabilizuoti jų vyriausybes. O jo žingsniai kelia klausimą, ar jis dirba D. Trumpo nurodymu ir išrinktasis prezidentas į jį žiūri kaip į naudingą chaoso avangardą, ar netrukus gali suerzinti 47-ąjį JAV prezidentą, bandantį palikti savo antspaudą pasaulyje.
„Ar E. Muskas vykdys D. Trumpo užsienio politikos darbotvarkę, visur veikdamas kaip asmeninis D. Trumpo ambasadorius? – klausė Lindsay Gorman, Vokietijos Marshallo fondo vykdomoji direktorė ir vyresnioji bendradarbė. – Arba E. Muskas propaguos savo paties pasaulinių reikalų viziją, kuri vienais atžvilgiais gali sutapti su D. Trumpo, bet kitais – ne. Ir kokia tada bus šių dviejų jėgų dinamika?“
Pasak CNN, D. Trumpo toleravimas aršių E. Musko išpuolių prieš sąjungininkų lyderius taip pat yra ženklas, kad ateinantys mėnesiai JAV draugams gali būti dar audringesni nei pirmoji jo kadencija. Ši realybė atsiskleidė pirmadienį, kai Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau paskelbė apie savo atsistatydinimą. J. Trudeau jau seniai buvo iššvaistęs kanadiečių ir savo paties Liberalų partijos pasitikėjimą. Tačiau D. Trumpo grasinimai įvesti 25 proc. muitą paaštrino politinę krizę Otavoje ir galbūt paspartino priešininko, kurį D. Trumpas pavadino 51-osios Amerikos valstijos „gubernatoriumi“, pasitraukimą.
Akivaizdus laisvės jausmas, kurį jaučia D. Trumpas ir E. Muskas, žaisdami politiką užsienyje, taip pat rodo pasitikėjimą savimi MAGA pasaulyje prieš D. Trumpo inauguraciją. Jie demonstruoja įsitikinimą, kad jų jėga leidžia jiems tyčiotis iš mažesnių šalių, ir gali pranašauti naują bei įžūlesnį „Pirmiausia – Amerika“ įsikūnijimą.
E. Musko išpuoliai, kuriuos jis skleidžia savo 211 mln. sekėjų socialiniame tinkle „X“, išvedė iš kantrybės kai kurių artimiausių tradicinių Amerikos sąjungininkių lyderius bei pakurstė jau ir taip padidėjusią transatlantinę įtampą prieš antrąją D. Trumpo kadenciją.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris, kuris jau kelias savaites yra E. Musko taikinys, perspėjo, kad „SpaceX“ savininkas peržengė „ribą“ po to, kai pareiškė, kad britų ministras, atsakingas už vaikų apsaugą, turėtų būti pasodintas į kalėjimą ir yra prievartavimo apologetas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apkaltino E. Muską kurstant naują „tarptautinį reakcinį judėjimą“ ir kišantis į rinkimus.
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre sakė, kad „nerimą kelia“ tai, jog žmogus, turintis tokią galią, taip tiesiogiai kišasi į kitų šalių reikalus.
Vokietijos vyriausybė jau kritikavo multimilijardierių už tai, kad jis artėjančiuose rinkimuose remia kraštutinių dešiniųjų prorusišką partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Šią savaitę E. Muskas ims interviu iš šios partijos lyderio „X“ tinkle.
E. Musko išprovokuotas pasipiktinimas atspindi pagrindinę D. Trumpo judėjimo „Padarykime Ameriką vėl didžią“ ideologiją. Jis persekioja tradicinių partijų politikus ir siekia iškelti kraštutinius dešiniuosius, atskalūnus populistus, kurių pažiūros ir temperamentas atspindi išrinktojo prezidento pažiūras bei temperamentą. Europoje, kaip ir Jungtinėse Valstijose, daugelis rinkėjų piktinasi vyriausybėmis, kurios, jų manymu, nesugebėjo pagerinti jų ekonominės padėties ir sustabdyti imigracijos.
Daugelio amerikiečių nuomone, E. Muskas tiesiog naudojasi savo pirmosios pataisos teisėmis. Tačiau Europoje, žemyne, kurį persekioja kraštutinio dešiniojo ekstremizmo siaubas, daugelis lyderių jo paramą radikaliam populizmui laiko įžeidžiamu ir ne tiek žodžio laisvės pavyzdžiu, kiek bandymu užgniaužti laisves ir demokratiją.
E. Musko strategija yra ta, kad opozicinės jėgos šiose šalyse kur kas labiau atitinka D. Trumpo antiimigracinius ir prieš laisvąją prekybą nukreiptus instinktus nei šiuo metu esantys lyderiai. O D. Trumpas gali tikėtis paskatinti pergales politinių bendražygių, kurie jam būtų palankesni.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris, priklausantis Marine Le Pen, turi kol kas geriausią galimybę 2027 m. laimėti dviejų turų prezidento rinkimų sistemoje, kuri visada trukdė jai patekti į valdžią. Nors Vokietijos sistemoje, skatinančioje koalicijas, AfD vargu ar pavyks suformuoti vyriausybę, jos įtaka po vasarį vyksiančių federalinių rinkimų gali išaugti.
O D. Trumpas jau nutiesė raudoną kilimą Mar-a-Lago viešbutyje kraštutinių dešiniųjų Europos lyderiams, įskaitant Vengrijos prorusišką premjerą Viktorą Orbáną ir Italijos dešiniųjų populistų premjerę Giorgią Meloni, kuri šiuo metu gali būti stipriausia nacionalinė lyderė ES.
Nacionalistinis D. Trumpo užsienio politikos DNR dažnai yra reakcija į centro kairiųjų lyderių Vakaruose politiką ir elgesį.
Tai gali padėti paaiškinti išrinktojo prezidento išpuolius prieš J. Trudeau, kuris, kaip save vadinantis feministu, šiltai priėmęs imigrantus, yra MAGA antitezė. Tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu J. Trudeau pakeis Liberalų partijos premjeras, tačiau labiausiai tikėtina, kad šiais metais privalančių įvykti visuotinių rinkimų rezultatas bus nauja Konservatorių partijos lyderio Pierre’o Poilievre’o vyriausybė. Jis pritaria kai kurioms populistinėms D. Trumpo tendencijoms, įskaitant imigracijos klausimą, ir jo polinkiui apdovanoti oponentus pašiepiančiomis pravardėmis. Tačiau jis taip pat pasmerkė D. Trumpo Kanados kaip 51-osios valstijos įvardijimą, o vadovaudamas daugumos vyriausybei jis gali pasirodyti esąs grėsmingesnis derybininkas prekybos klausimais nei smarkiai susilpnėjęs J. Trudeau.
Panašiai, jei E. Muskas bando destabilizuoti K. Starmerį, jo veiksmai kyla iš neteisingo Didžiosios Britanijos politinės dinamikos supratimo. Leiboristų partijos lyderis ką tik laimėjo didžiulę pergalę ir beveik penkerius metus jam nereikės dar kartą susidurti su rinkėjais. O E. Muskas net kraštutinių dešiniųjų Reformų partijos lyderį Nigelį Farage’ą, „Brexit“ tėvą ir D. Trumpo draugą, dabar laiko nepakankamai radikaliu po to, kai jis pareiškė, kad nepritaria „X“ savininko paramai įkalintam kraštutinių dešiniųjų kampanijos prieš musulmonus dalyviui Tommy Robinsonui.
Nepaisant griežto K. Starmerio tono, nesutarimai su E. Musku yra nepageidaujamas sukrėtimas ministrui pirmininkui, kuris, kaip ir visi kiti pasaulio lyderiai, stengėsi užmegzti santykius su D. Trumpu, kad apsaugotų savo tautą nuo blogiausių naujosios JAV užsienio politikos, grindžiamos Amerikos jėgos primetimu tiek draugams, tiek priešams, padarinių.
Tačiau transatlantinis įniršis netrukus gali tapti problema ir D. Trumpui, prognozuoja CNN. Nepaisant jo verslo instinktų ir noro įbauginti kitus lyderius, vieną dieną D. Trumpui gali prireikti JAV sąjungininkų pagalbos, o dėl E. Musko išsišokimų jiems bus daug sunkiau priimti būsimąjį Amerikos prezidentą, kuris jau dabar yra labai nepopuliarus daugelyje jų šalių.
Edas Davey, Liberalų demokratų partijos, turinčios trečią vietą pagal narių skaičių Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmuose, lyderis, pirmadienį atspindėjo šią antipatiją D. Trumpui. „Žmonėms jau gana E. Musko kišimosi į mūsų šalies demokratiją, kai jis akivaizdžiai nieko neišmano apie Britaniją. Laikas iškviesti JAV ambasadorių ir paklausti, kodėl JAV pareigūnas siūlo nuversti Jungtinės Karalystės vyriausybę.“
E. Musko užgauliojimai taip pat gali pridaryti problemų JAV. Jau dabar atrodo, kad jie sukels galvos skausmą labiau įprastiems JAV užsienio politikos pareigūnams, įskaitant Marco Rubio, Floridos senatorių, kurį D. Trumpas pasirinko valstybės sekretoriaus pareigoms, ir Floridos respublikoną Michaelą Waltzą, jo pasirinktą nacionalinio saugumo patarėju.
„Manau, kad tai labai greitai taps labai painu. Nepavydžiu karjeros diplomatams Valstybės departamente, kurie tikrai turės daug darbo bandydami suprasti, kieno darbotvarkę jie vykdo“, – sakė L. Gorman.
Akivaizdūs konfliktai tarp JAV politikos ir E. Musko verslo interesų kelia dar vieną keblumą. Jis jau yra dalyvavęs D. Trumpo pokalbiuose su pasaulio lyderiais, pavyzdžiui, Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kurio pajėgos naudojasi E. Musko interneto sistema „Starlink“.
Didžiulis E. Musko komercinis poveikis Kinijoje taip pat gali turėti didelę įtaką D. Trumpo požiūriui ir gali prieštarauti M. Waltzo ir M. Rubio, kurie turėtų tapti labiausiai prieš Pekiną nusistačiusio kabineto per visą šiuolaikinę Amerikos istoriją nariais, instinktams.
Per pirmąją D. Trumpo kadenciją, kai jis užsienio politiką kūrė „Twitter“, JAV tapo pasaulinio masto trikdymo jėga. Dėl E. Musko vaidmens jo antrojoje administracijoje tie praėję ketveri metai gali atrodyti stabilūs, palyginti su tuo, kas laukia, apibendrina CNN.
