ScanpixEuropos siekis išsikelti bendrą geopolitinį tikslą ketvirtadienį Granadoje subūrė keturias dešimtis lyderių, bet smūgį šio viršūnių susitikimo patikimumui sudavė Azerbaidžano prezidento sprendimas nedalyvauti.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas taip pat tikriausiai nedalyvaus Europos politinės bendrijos (EPB) – Europos valstybių, priklausančių ir nepriklausančių Europos Sąjungai bei NATO, grupės – viršūnių susitikime.
Viltys, kad susitikimas pasitarnaus kaip platforma įtampai Kaukaze sumažinti, greit žlugo.
ES pareigūnai tikėjosi, kad renginyje dalyvaus Azerbaidžano, kuris praėjusį mėnesį po žaibiškos karinės operacijos perėmė iš armėnų separatistų Kalnų Karabacho kontrolę, prezidentas Ilhamas Aliyevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. Tai būtų buvęs pirmas šių dviejų lyderių susitikimas akis į akį po azerbaidžaniečių rugsėjo puolimo.
Tačiau I. Aliyevas, pasipiktinęs tuo, kad Prancūzija ir Vokietija esą yra šališkos ir labiau palaiko Armėnijos poziciją, atsisakė atvykti į Granadą.
„Erdogano nedalyvavimas antrą kartą iš eilės silpnina EPB kaip būdą bendrauti su Ankara kitokiu nei ES formatu“, – sakė Sebastienas Maillard'as iš Briuselyje įsikūrusio Jacques'o Delors'o instituto. Jis priminė, kad Turkijos kandidatūra į ES yra įšaldyta.
„Be Turkijos ir Azerbaidžano ši politinė bendrija tampa siauresne prasme europietiška ir atrodo labiau antiputiniška“, – sakė jis.
„Be susitikimo dėl Karabacho darbotvarkė galėtų nukrypti į migracijos krizę“, – sakė jis ir prognozavo, kad Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas, šią savaitę pradėjęs savo šalyje rinkimų kampaniją, pasinaudos proga.
Azerbaidžanui nepalankios nuotaikos?
Kaip sakė vienas azerbaidžaniečių pareigūnas, I. Aliyevas nedalyvaus dėl Prancūzijos pareigūnų esą proarmėniškų pareiškimų ir dėl Paryžiaus pranešimo apie planus tiekti Jerevanui karinę įrangą.
Pareigūnas taip pat sakė, kad I. Aliyevo sprendimą paveikė ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio mesti kaltinimai.
Ch. Michelis, kuris pastaraisiais metais tarpininkavo keliems priešininkių susitikimams, neseniai kritikavo Baku dėl karinės jėgos panaudojimo.
Minėtas pareigūnas paminėjo ir Azerbaidžanui esą nepalankią atmosferą, sakė, jog Baku norėjo, kad susitikimas vyktų jo sąjungininkėje Turkijoje, sveikinusioje sėkmingą Azerbaidžano puolimą Kalnų Karabache.
Jerevane N. Pašinianas trečiadienį Armėnijos parlamentui pasakė, kad vis tiek nuvyks į Ispaniją, ir išreiškė apgailestavimą, kad nesusitiks su I. Aliyevu.
„Buvome nusiteikę konstruktyviai ir optimistiškai, nes manėme, kad gali būti pasirašytas lūžio tašką žymintis dokumentas“, – sakė jis.
Per ankstesnį EPB susitikimą, birželį įvykusį Kišiniove, Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiai susitiko su Ch. Micheliu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Tačiau vėliau konfliktas pasisuko dramatiška linkme ir Europos diplomatinė aprėptis pasidarė dar svarbesnė, pabėgėliams ėmus plūsti į Armėniją, o Baku ir Jerevano santykiams dar labiau pablogėjus.
Po žaibiško Azerbaidžano puolimo dauguma iš 120 tūkst. Kalnų Karabacho etninių armėnų pasitraukė iš šio separatistinio regiono. Kalnų Karabachas dabar turi būti reintegruotas į Azerbaidžaną.
Nuo Rusijos imperijos žlugimo laikų šis kalnuotas regionas buvo Azerbaidžano dalis, bet 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, remiamas Armėnijos, vienašališkai paskelbė nepriklausomybę.
Armėnų separatistai remiami Jerevano tris dešimtmečius priešinosi Baku, taip pat ir per du Kalnų Karabacho karus: 1988–1994 metais ir 2020-aisiais.
Tačiau tarptautinė bendrija niekada nepripažino separatistų paskelbtos respublikos, o dabar regiono kontrolę atgavo Azerbaidžano kariuomenė.
„Amorali ir netvari“
Konflikto Kaukaze klausimui netenkant svarbios vietos EPB darbotvarkėje, britų ministras pirmininkas R. Sunakas ir Italijos premjerė Georgia Meloni stums griežtų veiksmų dėl migracijos planą.
Trečiadienį 27 ES narės, kurios taip pat priklauso EPB, sutarė dėl migracijos reformos paketo, kuris turi būti pateiktas Europos Parlamentui, apmatų numatant teisingesnį dalijimąsi atsakomybe už atvykstančius migrantus.
Tačiau Italijai ir ES nepriklausančiai JK – abi šias šalis jūra pasiekia daug migrantų – reforma neatrodo pakankama.
„Nelegalios migracijos į žemyninę Europą lygis yra aukščiausias (...) per beveik dešimtmetį“, – trečiadienį sakė R. Sunakas.
„Tūkstančiams žmonių, kuriuos stumia kontrabandininkai, žūstant jūroje, padėtis yra ir amorali, ir netvari. Negalime leisti nusikaltėlių gaujoms spręsti, kam pasiekti Europos krantus“, – pridūrė jis.
Dauningo gatvė pranešė, kad R. Sunakas ir G. Meloni pirmininkaus vienam susitikimui EPB renginyje ir paskelbs iniciatyvų dėl bendrų veiksmų prieš organizuotą imigracijos nusikaltimą aptarimo.
Ukraina
Į EPB darbotvarkę taip pat įtrauktas Rusijos karo Ukrainoje klausimas. Europos galios yra spaudžiamos toliau didinti paramą Kyjivui, kai politinė krizė Vašingtone ima trukdyti atitinkamoms JAV pastangoms.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad atvyko į Granadą, kur vyks aukščiausiojo lygio susitikimas.
„Granada, Ispanija. Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimas. Dirbsime bendrais formatais ir turėsime svarbių dvišalių susitikimų“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė V. Zelenskis.
„Svarbiausia mums, ypač prieš žiemą, stiprinti oro gynybą, ir mes jau turime pagrindą naujiems susitarimams su partneriais. Ruošiamės juos patvirtinti ir įgyvendinti“, – sakė jis.
V. Zelenskis taip pat nurodė, kad Ukraina turi svarbių pasiūlymų dėl esamos saugumo architektūros Europoje, įskaitant regioninę, stiprinimo.
„Ypatingą dėmesį reikėtų skirti Juodosios jūros regionui ir bendram darbui siekiant pasaulinio aprūpinimo maistu ir laivybos laisvės apsaugos. Ši diena turėtų būti vaisinga Ukrainai ir visai Europai“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.
