ShutterstockTrečiasis Persijos įlankos karas, taip pat perspektyva, kad JAV įsikiš į Kubos reikalus, mažai tikėtiną Nobelio taikos premijos kandidatą pavers idealiu kandidatu į Nobelio karo premiją. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, prisiskiriantis nuopelnus už aštuonių karų pabaigą, per savo antrąją kadenciją dalyvavo devyniose karinėse operacijose, iš kurių svarbiausia Irane.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Visa tai patvirtina ne tik ypatingą tarptautinės padėties nepastovumą, bet ir absoliutų JAV prezidento nenuspėjamumą. Tokiomis aplinkybėmis sunku racionaliai analizuoti tarptautinę sistemą. Vis dėlto viena idėja, atrodo, sieja skirtingus įvykius, kurie pastaraisiais metais nulėmė pokario ir po Šaltojo karo sukurtos tarptautinės tvarkos žlugimą: kad ir kokia būtų nauja tvarka, ji bus sukurta aplink įtakos sferas.
Iki Antrojo pasaulinio karo dominavęs tarptautinių santykių organizavimo principas pastaraisiais metais sugrįžo į pasaulinės politikos priešakį. Rusijos invazija į Ukrainą, Kinijos pastangos įtvirtinti dominavimą Azijoje ir JAV intervencijos Lotynų Amerikoje bei planai dėl Grenlandijos – visa tai rodo, kad vėl atgimsta didžiųjų valstybių konkurencija dėl regioninės viršenybės. Nors įtakos sferų modelis paaiškina geopolitines ambicijas, formuojančias Kinijos, Rusijos ir JAV politiką, jis nėra nei perspektyvus, nei pageidaujamas būdas sukurti stabilią pasaulinę tvarką.
