ScanpixLikus mažiau nei mėnesiui iki JAV prezidento ir Kongreso rinkimų, anot valstybės pareigūnų ir tyrėjų, dezinformacijos atakos įgavo ypatingą pagreitį, o jų šaltiniai dažniausiai slepiasi Rusijoje, Irane ir Kinijoje. Prie situacijos sudėtingumo ženkliai prisideda ir dirbtinio intelekto (DI) naudojimas.
„DI ir kibernetinis saugumas tai, kas anksčiau buvo problema popieriuje ar radijuje, perkėlė į visiškai kitą dimensiją, – spalio pradžioje žurnalistams kalbėjo Pietų Kalifornijos universiteto Rinkimų kibernetinio saugumo iniciatyvos vykdomasis direktorius Adamas Claytonas Powellas III. – Kai kurie tai lygina su skirtumu tarp įprastinio ir branduolinio karo. Susiduriame su, kalbant kariniais terminais, stipresne grėsmės aplinka.“
JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro (ODNI) pareigūnų spalio pradžios duomenimis, į šalies prezidento rinkimus kišasi Rusija (siekia respublikonų kandidato Donaldo Trumpo pergalės) ir Iranas (siekia viceprezidentės, demokratų kandidatės Kamalos Harris pergalės). Kinija prezidento rinkimams daryti įtakos nesiima.
„[Kinija] nėra tikra, kurio kandidato nekenčia labiau, nes jie abu nėra labai draugiški Kinijai, – aiškino A. C. Powellas. – Jie sutelkia dėmesį į vietinius rinkimus visoje šalyje ir vykdo įtakos operacijas, siekdami sutrikdyti pasitikėjimą rinkimais.“
Tačiau vien rinkimais lapkričio 5 d. viskas nesibaigs – ODNI įspėja, kad kibernetinės ir dezinformacijos atakos tęsis ir po jų, ypač kvestionuojant rinkimų rezultatus. „Šie užsienio veikėjai beveik neabejotinai svarsto dar vienų ginčytinų prezidento rinkimų galimybę įtemptoje kovoje dėl Senato ir Atstovų Rūmų kontrolės“, – žurnalistams teigė ODNI pareigūnas.
Nors bandymų paveikti pačią rinkimų sistemą nepastebima, anot ODNI pareigūnų, daug dėmesio telkiama bandymams paveikti pačius rinkėjus. „Dauguma iki šiol matytų veiksmų yra įtakos operacijos arba informacinės operacijos, o kai kurios iš jų siekia kelti abejones dėl balsavimo sąžiningumo“, – sakė ODNI pareigūnas.
DCFPC„JAV yra daugiau nei 8 tūkst. rinkimų apylinkių, kiekvienoje iš jų skiriasi balsavimo laikas, dienos ir būdai, todėl labai sunku paveikti rinkimus [kibernetinio] įsilaužimo būdu. Tačiau, ką galima padaryti, tai pasėti abejonę dėl kandidatų, o dar labiau – dėl demokratijos“, – aiškino A. C. Powellas.
Rusija siekia skatinti amerikiečių visuomenę nepritarti Ukrainą palaikantiems politikams ir politikai, ypač veikia per socialinius tinklus. Pagrindiniai Rusijos ginklai – komercinės bendrovės, užsiimančios užsakomosios įtakos auginimu, ir sąmoningai arba nesąmoningai Rusijos tikslams veikiantys amerikiečiai. Abi šios priemonės pasitelkiamos maskuoti dezinformaciją kaip kylančią iš pačių JAV.
Vienu svarbiausių Rusijos taikinių tapo vadinamosios „svyruojančios“ valstijos (Nevada, Arizona, Viskonsinas, Mičiganas, Pensilvanija, Šiaurės Karolina ir Džordžija), kuriose ir Demokratų, ir Respublikonų partijos turi apylygiai palaikymo ir rezultatą gali nulemti keliolika tūkstančių ar mažiau rinkėjų. „Rusija visų pirma taikosi į „svyruojančias“ valstijas, siekdama daryti įvairią įtaką, ir daugelis operacijų, kurias matome visoje šalyje, bet ypač „svyruojančiose“ valstijose, yra informacinės operacijos, apimančios veiklą socialinėje žiniasklaidoje, netikras interneto svetaines, kurios apsimeta JAV naujienų svetainėmis, ir panašią veiklą“, – sakė ODNI pareigūnas, negalintis komentuoti tokių operacijų veiksmingumo.
A. C. Powellas teigė kartu su Rinkimų kibernetinio saugumo iniciatyva „svyruojančiose“ valstijose stebėjęs bandymus paveikti rinkimuose naudojamą programinę įrangą, tačiau tokie mėginimai vyko mažose apygardose ir buvo labai nereikšmingi, tikrai negalintys kaip nors paveikti rinkimų rezultatų. Stebimi ir išaugę skaičiai DI pagalba sukurtų netikrų vaizdo įrašų, platinamų socialiniame tinkle „TikTok“ (vien Amerikoje šis tinklas turi apie 121,5 mln. vartotojų).
Pekinas mėgina daryti įtaką Kongreso rinkimuose nepriklausomai nuo politikų partijos ir kenkia tiems, kurie yra prieš kertinius Kinijos interesus, ypač pasisakantiems už Taivano apsaugą.
Iranas Kongreso rinkimams daryti įtakos nesiima, tačiau prezidentiniuose rinkimuose aktyviai veikia bandydamas paveikti rinkėjų valią, griebdamasis kibernetinių atakų ir informacijos paviešinimo kampanijų prieš buvusį prezidentą D. Trumpą, JAV žvalgyba gavo informacijos ir apie pasikėsinimo nužudyti planus.
„Dabar tai labai atidžiai stebime ir dalijamės informacija su demokratinėmis šalimis visame pasaulyje – Azijoje, Afrikoje, Europoje, dar Australijoje, Lotynų Amerikoje, nes tos pačios trys ar keturios šalys, kurios aktyviausiai puola rinkimus, yra tie patys priešininkai, su kuriais įvairiais būdais susiduriama visame pasaulyje“, – teigė A. C. Powellas.
