ScanpixVašingtone (JAV) įsikūrusio tyrimų centro „Atlantic Council“ tyrėjai Andrew A. Michta ir Joslyn A. Brodfuehrer rugsėjį, remdamiesi tyrimų centro Suomijoje ir Lenkijoje rengtomis darbinėmis sesijomis, paskelbė ataskaitą, kurioje NATO ir visam Rytų Europos regionui piešiamos niūrios prognozės.
Anot lenkų ir suomių įvairaus rango pareigūnų, Rusija gali nelaukti, kol pilnai atstatys pajėgas po plataus masto invazijos į Ukrainą, vietoj to remtis sena Sovietų Sąjungos laikų „jėgų koreliacijos“ nuostata ir pulti NATO valstybes nares tada, kai atsivers palankus „galimybių langas“ – vadinasi, bet kokios logiškai pagrįstos datų prognozės gali būti nesvarbios. Anot lenkų ekspertų, Rusija, jau dabar užvedusi karo ekonomiką, aukščiausią savo karinės produkcijos tašką pasieks 2025–2026-aisiais, ir tuomet Baltijos regiono šalims kils didžiausia rizika būti užpultoms.
Darbinėse sesijose dalyvavę ekspertai nesutarė, koks galėtų būti tokio Rusijos puolimo scenarijus, tačiau ryškėjo dvi galimos konflikto eigos: pirma, prieš buvusias SSRS valstybes, t.y., Baltijos šalis; antra, prieš Lenkiją pasinaudojant Baltarusijos teritorija. Vienas ekspertas pažymėjo, kad „Rusijos tikslas galėtų būti plėtoti pajėgumus kovoti tiek Ukrainoje, tiek prieš NATO Baltijos šalyse, ypač jei rusai planuoja nedideles operacijas Baltijos šalyse siekiant destabilizuoti flangą ir suskaldyti Aljansą.“
Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stebi Vakarus ir galimo konflikto su NATO atveju sieks išnaudoti Aljanso valstybių narių dvejones, o tuomet griebtis priemonių, kurios dar nesiskaitytų kaip atviras konfliktas. Be to, V. Putinas jau veikiausiai priėjo išvados, kad veiksmingiausia kovoti prieš Vakarus yra pasinaudojant jų baime dėl eskalacijos. Tokią taktiką ekspertai vadino „Rusijos kariavimo būdu“ – oportunistinė „Maskva grasins „žemiau slenksčio“, kad įbaugintų NATO ir taip perkeltų jėgų koreliacijos santykį savo naudai.“ Tarp tokių priemonių įvardijama aktyvūs veiksmai, informacinės operacijos, grasinimai branduoliniais ginklais siekiant skaldyti Aljansą, taip pat kišimasis į rinkimus NATO valstybėse narėse.
Pasak dar 2022 m. Madride priimto naujo NATO pajėgų modelio, karinio konflikto atveju NATO turėtų mobilizuotis trimis pasirengimo etapais: per pirmas dešimt dienų surinkti 100 tūkst. karių, per 10–30 dienų – 200 tūkst. karių, per 30-180 dienų – bent 500 tūkst. karių.
Tačiau „Atlantic Council“ ataskaitoje pabrėžiama, kad, nors pastoviai mokosi iš savo karo Ukrainoje ir gerina savo karybos technologijas, Rusija grįžta prie sovietmečiu priimtos strategijos užversti frontą kareiviais – t.y., naudojasi savo pranašumu turėti daugiau karių fronte nepaisant technikos trūkumo. Jei NATO nepasimokys iš Šaltojo karo pamokų, gali susidurti su gerokai didesnėmis Aljanso valstybių pasieniuose dislokuotomis rusų pajėgomis, kurių mažesnės NATO pajėgos nebus pajėgios atremti. „Rusijos priklausomybė nuo skaičių bus didžiausias iššūkis EUCOM [JAV pajėgos Europoje] ir NATO strategams, nepaisant spragų Rusijos sistemos kokybėje. Jei šios spragos taptų lemiamos, Rusija visada galės remtis grasinimais branduoliniu ginklu“, – rašoma ataskaitoje.
Jei prognozuojant Rusijos galimą NATO puolimą negalima remtis skaičiais (įskaitant ir oficialius Rusijos tarnybų platinamus statistinius duomenis apie šalies ekonomikos būklę), darbinėse sesijose dalyvavę ekspertai siūlė žvelgti į kitus rodiklius, kurie galėtų įspėti apie rusų planus. Vienas iš jų – rusų kultūra ir mąstymas.
„JAV neturėtų taikyti savo kultūrinių prielaidų spręsdami, kaip rusai veiktų. Pavyzdžiui, kaip teigė vienas suomių ekspertas, NATO pajėgos nepersikeltų per užminuotą lauką tol, kol kelias nebūtų išvalytas, tačiau 2022 m. rusų kariai būtent taip ir darė, nes Rusijai gyvosios jėgos saugojimas nėra prioritetas“, – rašoma ataskaitoje.
Tarp kitų rodiklių – finansinė Rusijos situacija, kuri, jei Vakarai sugriežtintų sankcijas, iš tiesų pradėtų rusams kelti problemų, karių mobilizacija ir jų moralinė būklė, V. Putino „palikimo“ troškimas ir baimė, kad nespės „atkurti“ Rusijos imperijos iki savo mirties, taip pat rusų įsitikinimas, skatinamas efektyvios propagandos, kad Rusija Ukrainoje kariauja gynybinį ir išvaduojantį karą prieš visą NATO.
Ataskaitos rekomendacijose teigiama, kad, norėdami laimėti prieš galimą Rusijos puolimą, Vakarai turėtų būti pasirengę netikėtam Maskvos puolimui šiai nutaikius atitinkamą „galimybę“ bei „jėgų koreliacijai“, atremti Rusijos dezinformacijos atakas NATO valstybėse narėse, atsižvelgti į V. Putino „palikimo“ nuostatas, ir būti geriau pasiruošę geriau už rusus technologijų ir mobilumo prasme.
