FreepikPirmojoje gyvoje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje po to, kai prieš trejus metus keliones sutrikdė COVID-19 pandemija, pagrindinis dėmesys bus skiriamas karui Ukrainoje ir Niujorke viešėsiančiam jos prezidentui.
Tačiau taip pat pasaulio lyderiai ragins greičiau imtis veiksmų skurdo ir nelygybės problemoms spręsti.
Kasmetinė JT Generalinė Asamblėja vyksta poliarizuojančiu ir skaldančiu istorijos laikotarpiu, kuris, pasak daugelio analitikų ir diplomatų, yra pats įtempčiausias ir pavojingiausias nuo Šaltojo karo laikų.
Jie atkreipia dėmesį į Rusijos invaziją į Ukrainą 2022-ųjų vasarį, kuri pakenkė ir taip sudėtingiems didžiųjų valstybių santykiams, taip pat į tebesitęsiantį pandemijos poveikį, aukštas maisto kainas, didėjančią klimato krizę, stiprėjančius konfliktus ir pasaulio nesugebėjimą kovoti su skurdu, badu ir lyčių nelygybe.
Pirmadienį prasidedantis dviejų dienų JT aukščiausiojo lygio susitikimas, kurio tikslas – paskatinti pasaulio lyderius imtis veiksmų, kad iki 2030-ųjų būtų pasiekta 17 plataus masto ir smarkiai atsiliekančių pasaulinių tikslų, itin aktualus besivystančioms pasaulio šalims.
Susitikime bus kalbama ne tik apie tai, kaip panaikinti didžiulį skurdą ir badą, bet ir užtikrinti kokybišką vidurinį išsilavinimą visiems vaikams, užtikrinti lyčių lygybę ir imtis skubių kovos su klimato kaita veiksmų. Jei padėtis nesikeis, nė vieno iš šio tikslų pasiekti nepavyks.
Taip pat vyks aukšto lygio susitikimai pandemijų prevencijos ir visuotinės sveikatos priežiūros klausimais.
„Esame kritiniame žmonijos istorijos taške“, – praėjusią savaitę sakė buvusi Liberijos prezidentė ir Nobelio taikos premijos laureatė Ellen Johnson Sirleaf.
Kai kurie pasaulio lyderiai neatvyks
Planuojama, kad antradienį prasidėsiančioje 193 valstybių narių Generalinėje Asamblėjoje kalbės 145 šalių prezidentai, ministrai pirmininkai ir monarchai.
Pirmą kartą per daugelį metų JAV prezidentas Joe Bidenas bus vienintelis vadovas iš penkių galingųjų veto teisę turinčių JT Saugumo Tarybos valstybių, kuris asmeniškai dalyvaus susitikime.
Tai sukėlė kai kurių besivystančių šalių diplomatų nepasitenkinimą, kad pagrindiniai pasaulio veikėjai neįsiklauso į jų reikalavimus, kuriems įgyvendinti reikia milijardų dolerių.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dalyvavo praėjusį mėnesį Johanesburge vykusiame besivystančių ekonomikų bloko BRICS – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos – aukščiausiojo lygio susitikime, todėl į dar vieną viršūnių susitikimą nusprendė nevykti.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio ieško Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje, nevyko nei į Pietų Afriką, nei į Indiją, kur šį mėnesį vyko Didžiojo dvidešimtuko (G 20) viršūnių susitikimas, nei Niujorką.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, dalyvavęs Generalinėje Asamblėjoje praėjusiais metais, taip pat neatvyks į JAV, nes šią savaitę Paryžiuje numatytas Britanijos karaliaus Karolio III priėmimas.
Rishi Sunakas bus pirmasis JK ministras pirmininkas per dešimtmetį praleidęs Generalinę Asamblėją, priežastimi nurodęs įtemptą grafiką.
„Tai nėra tuštybės mugė“
JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas žurnalistams anksčiau šį mėnesį sakė, kad nemano, jog kurio nors lyderio buvimas „yra svarbesnis ar mažiau svarbus“. Pasak jo, svarbiausia, ar jų vyriausybė yra pasirengusi per savaitę prisiimti įsipareigojimus dėl JT tikslų ir daugelio kitų klausimų.
„Taigi tai nėra tuštybės mugė“, – sakė jis.
Analitinio centro „International Crisis Group“ JT reikalų ekspertas Richardas Gowanas teigė, kad po neseniai Naujajame Delyje įvykusio G 20 susitikimo „kai kuriems Europos vadovams kelionėse į didelius aukščiausiojo lygio susitikimus šiuo metu nėra didelio politinis kapitalo, jiems reikia būti labiau matomiems namuose“.
Padėtį Jungtinėse Tautose jis pavadino niūria, sakydamas, kad, „atrodo, jog Jungtinių Tautų diplomatijos srityje esame daug arčiau bedugnės krašto“ nei prieš metus.
„Didžiųjų valstybių įtampos daro vis didesnį poveikį organizacijai“, – sakė jis.
Keturi pasaulio lyderiai siunčia žemesnio rango ministrus, dėl ko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neabejotinai sulauks dar daugiau dėmesio, jau 19-ą mėnesį tęsiantis karui, kurio pabaigos nematyti. Antradienį kalbėsiantis J. Bidenas taip pat bus atidžiai stebimas dėl JAV požiūrio į Ukrainą, Kiniją ir Rusiją.
Antradienį V. Zelenskis taip pat kalbės asamblėjoje, o trečiadienį dalyvaus Saugumo Tarybos posėdyje dėl Ukrainos, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama JT Chartijos principams, pagal kuriuos kiekviena šalis privalo gerbti kitų šalių suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
Šis susitikimas gali tapti unikaliu reginiu, nes V. Zelenskis ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atsidurs vienoje patalpoje.
Jungtinių Tautų darbas tampa vis sunkesnis
Visą savaitę vyksiančiose diskusijose bus kalbama apie tai, kad dėl nesutarimų tarp Vakarų, Rusijos ir Kinijos, taip pat dėl regioninių ir bendraminčių grupių, kurios kuria daugiapolį pasaulį, stiprėjimo, tampa vis sunkiau įgyvendinti pačią Jungtinių Tautų egzistavimo priežastį – suburti šalis taikai ir saugumui skatinti.
A. Guterresas, kuris antradienį prieš debatus pasakys kalbą apie pasaulio padėtį, teigė, kad pasaulio lyderiams pasakys, jog dabar ne laikas demonstruoti abejingumą ar neryžtingumą.
„Dabar laikas susitelkti ir ieškoti realių, praktiškų sprendimų, – sakė JT vadovas. – Laikas ieškoti kompromiso dėl geresnio rytojaus.“
Pasak A. Guterreso, karas Ukrainoje dar labiau padidino nesutarimus. Jis teigė, kad dabartinis perėjimas prie susiskaldžiusio daugiapolio pasaulio neišspręs gausybės planetos problemų.
Kartu jis tvirtina, kad po Antrojo pasaulinio karo įkurtos daugiašalės institucijos – Jungtinės Tautos ir jų galingoji Saugumo Taryba, Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – yra pasenusios ir jas reikia reformuoti, „kad jos taptų sąžiningesnės, teisingesnės ir labiau atspindėtų šiuolaikinį pasaulį“.
Tikimasi, kad JAV prezidentas savo kalboje paragins pertvarkyti JT Saugumo Tarybą, kad į ją būtų įtraukta daugiau narių ir taip atsverta Rusijos ir Kinijos galia, rašoma sekmadienį paskelbtame britų leidinio „The Telegraph“ pranešime.
Remdamasis diplomatiniu šaltiniu, leidinys teigė, kad JAV prezidentas siekia, jog į Tarybą būtų įtrauktos penkios ar šešios naujos narės, įskaitant Indiją, Braziliją, Vokietiją, Pietų Afriką ir Japoniją.
Neseniai paskelbtame TVF tyrime nustatyta, kad jei pasaulis suskiltų į skirtingas ekonomikos, finansų ir prekybos sistemas, „nuostoliai siektų apie 7 trln. JAV dolerių (6,57 trln. eurų) per metus“, sakė A. Guterresas, todėl labai svarbu turėti vieną pasaulinę ekonomiką ir susitarti, kaip valdyti „griaunamąsias technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą“.
Šveicarijos JT ambasadorė Pascale Baeriswyl sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas dėl 17 JT tikslų yra svarbiausias šios savaitės įvykis, neskaitant individualių pasaulio lyderių susitikimų. Ji išreiškė susirūpinimą, kad esant tiek daug krizių gali būti sunku sutelkti pakankamai dėmesio ir politinės valios rasti sprendimus.
JAV prezidentas J. Bidenas, nors kalbą Generalinėje Asamblėjoje sakys tik antradienį, jau sekmadienio vakarą atvyko į Niujorką, kad kartu su pirmąja ponia Jill Biden galėtų atšvęsti anūkės gimtadienį. Pirmadienį J. Bidenas Niujorke dalyvaus dviejuose rinkimų kampanijos lėšų rinkimo renginiuose.
R. Gowanas sakė, kad V. Zelenskio vizitas Niujorke – proga jam užmegzti ryšius su pietinių šalių lyderiais ir kitais, su kuriais jis dar nebuvo susitikęs. Tačiau R. Gowanas pridūrė, kad didėja spaudimas siekti diplomatinio karo sprendimo, ir jei V. Zelenskis sakys, kad „dabar ne laikas diplomatijai“, ir tvirtins, kad Ukraina kovos toliau, „manau, kad jis sulauks didelio pasipriešinimo“.
A. Guterreso buvo paklausta, kaip sutelkti dėmesį ne tik į Ukrainą ir pabrėžti JT tikslus.
„Nenorime turėti tik vieno klausimo dėmesio centre, – atsakė jis. – Turime galimybę, kaip keliuose teatruose, turėti skirtingus prožektorius.“
