ScanpixDemoralizuoti šauktiniai, korupcija ir sąjungininkų nebuvimas – naujienų agentūra „Reuters“ aprašo, kaip ir kodėl žlugo Sirijos armija, ant kurios kalašnikovų laikėsi diktatoriaus Basharo al Assado režimas.
23 metų Sirijos kariuomenės šauktinis Farhanas al Khouli gaudavo mažą atlyginimą ir buvo demoralizuotas. Netoli sukilėlių kontroliuojamo Idlibo miesto esančiuose krūmynuose jo poste turėjo būti devyni kareiviai, bet buvo tik trys, nes kai kurie jų papirko vadus, kad išvengtų tarnybos. O iš dviejų su juo buvusių šauktinių vieną viršininkai laikė psichiškai nesveiku ir jam nepatikėjo ginklo.
Ilgus metus islamistų sukilėliai „Hayat Tahrir al Sham“ (HTS) buvo už netoli esančios fronto linijos, o ilgas Sirijos pilietinis karas buvo įšaldytas. Tačiau trečiadienį, lapkričio 27 d., F. al Khouli vadas paskambino jam į mobilųjį telefoną ir pranešė, kad link jo važiuoja sukilėlių konvojus. Karininkas pasakė, kad dalinys turėtų laikytis savo pozicijų ir kovoti.
Tačiau F. al Khouli telefone įjungė lėktuvo režimą, persirengė civiliais drabužiais, numetė šautuvą ir pabėgo. Kai jis ėjo keliu atgal į pietus, kitos kareivių grupės taip pat palikdavo savo postus.
„Atsigręžiau atgal ir pamačiau, kad visi eina man iš paskos. Pamatę bėgantį vieną žmogų, visi ėmė mesti ginklus ir bėgti“, – pasakojo jis agentūrai „Reuters“ šią savaitę Damaske.
Po kiek mažiau nei dviejų savaičių sukilėliai įžengė į sostinę Damaską ir nuvertė prezidentą B. al Assadą, nes jo armija tiesiog ištirpo. Šis perversmas staiga užbaigė 13 metų trukusį konfliktą, per kurį žuvo šimtai tūkstančių žmonių.
„Reuters“ kalbėjosi su keliolika liudininkų, įskaitant du Sirijos armijos dezertyrus, tris aukšto rango Sirijos karininkus, du kovotojų vadus iš Irako, dirbusius su Sirijos armija, Sirijos saugumo pareigūną ir šaltinį, susipažinusį su Libano grupuotės „Hezbollah“, kuri buvo viena pagrindinių B. al Assado karinių sąjungininkių.
Atsigręžiau atgal ir pamačiau, kad visi eina man iš paskos. Pamatę bėgantį vieną žmogų, visi ėmė mesti ginklus ir bėgti.
Šie šaltiniai kartu su žvalgybos dokumentais, kuriuos „Reuters“ rado apleistame kariniame biure sostinėje, pateikė išsamų vaizdą, kaip kadaise baimę kėlusi B. al Assado armija ištuštėjo dėl karių demoralizacijos, didelės priklausomybės nuo užsienio sąjungininkų ir didėjančio pykčio tarp karių dėl plintančios korupcijos.
Nuo karo pradžios 2011 m. B. al Assado armijos vadovybė tapo priklausoma nuo sąjungininkų Irano ir Irano finansuojamų Libano ir Irako pajėgų, kurios teikia geriausius kovinius dalinius Sirijoje, teigė visi aukšto rango šaltiniai. Svarbiausia, kad didžiajai daliai Sirijos kariuomenės operatyvinės vadovybės struktūros vadovavo Irano kariniai patarėjai ir jų sąjungininkai kovotojai.
Tačiau daugelis Irano karinių patarėjų išvyko šį pavasarį po Izraelio oro smūgių Damaskui, o likusieji išvyko praėjusią savaitę. „Hezbollah“ kovotojai ir vadai daugiausia išvyko jau spalį, kad galėtų susitelkti į karą Libane su Izraeliu.
Išvykus Irano ir „Hezbollah“ karininkams, Sirijos kariuomenės centrinis vadovavimo ir kontrolės centras nebeveikė gerai, o armija neturėjo strategijos ypač antrajam Sirijos miestui Alepui apginti.
O šiaurės vakaruose susikoncentravę sukilėliai, nors popieriuje skaičiumi gerokai silpnesni už kariuomenę, metų metus konsolidavosi viename operacijų centre, kuris koordinavo jų grupes ir padalinius mūšyje, teigiama Tarptautinės krizių grupės ataskaitoje po Alepo žlugimo.
Lapkričio pabaigoje pradėjus pulti Alepą, Sirijos armijos daliniams nebuvo pateiktas aiškus planas, bet jiems buvo liepta patiems jį parengti arba atsitraukti į strateginį Chomso miestą ir bandyti persigrupuoti. Lapkričio 29 d., praėjus vos dviem dienoms nuo puolimo pradžios, Alepas krito be didesnio mūšio ir sukėlė šoką kariuomenėje.
Padėtis pablogėjo visiems, išskyrus oligarchus ir elitą aplink B. al Assadą. Atrodo, kad tai neįtikėtinai demoralizavo.
Visi „Reuters“ šaltiniai teigė, kad Sirijos armijoje labai trūko sanglaudos, ir apibūdino daugybę dalinių, kurie buvo nepakankamai sukomplektuoti, nes karininkai imdavo kyšius ir paleisdavo karius iš tarnybos arba liepdavo kariams eiti namo ir patys pasiimdavo atlyginimus.
2020 m. kariuomenėje buvo 130 tūkst. karių, kaip teigiama analitikos centro IISS parengtoje ataskaitoje. Joje taip pat teigiama, kad dėl ilgo pilietinio karo gerokai išsekusi armija virto nereguliaria struktūra – kovotojų grupuotės tipo organizacija, orientuota į vidaus saugumą.
Sirijos kariuomenės šaltiniai apibūdino, kad tiek karininkus, tiek karius demoralizuoja mažas darbo užmokestis net po skaudžių karinių pergalių karo pradžioje ir pranešimai, kad artimi B. al Assado šeimos nariai nepaprastai praturtėjo.
Lapkričio 28 d. armija ir ginkluotųjų pajėgų vyriausioji vadovybė paskelbė pranešimą, kuriame nurodė visiems kariams būti visiškos kovinės parengties, teigiama kariniame dokumente, kurį „Reuters“ rado oro žvalgybos biure Damaske.
Ženklas, kad režimas yra beviltiškas, rodo, jog labiausiai B. al Assado šeimai artima agentūra – Sirijos oro žvalgybos valdyba – apkaltino savo karius „neatsakingumu“ ir įspėjo, kad, jei jie nekovos, bus baudžiami „be gailesčio“.
Nepaisydami įsakymų ir grasinimų, vis daugiau kareivių ir karininkų pradėjo dezertyruoti. Internete pradėjo plisti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip kariai palieka savo postus, persirengia civiliais drabužiais ir grįžta namo.
Korupcija ir prasta moralė
Pastaraisiais metais daugelis vidurinės grandies karininkų vis labiau piktinosi, kad armijos pasiaukojimas ir sėkmė karo metu neatsispindi atlyginimo lapeliuose, sąlygos ir ištekliai taip pat negerėjo. 2020 m. Rusija ir Turkija susitarė įšaldyti fronto liniją po to, kai B. al Assado pajėgos užėmė visus didžiuosius miestus ir pagrindinį greitkelį, jungiantį Damaską ir Alepą. Tai dar labiau padalijo šalį, kuri ir taip jau buvo suskaldyta dėl kurdų kontroliuojamų teritorijų.
Tačiau Sirijos ekonomika ir toliau kentė dėl JAV sankcijų ir sumažėjusios užsienio pagalbos, sakė Aronas Lundas, „Century International“ bendradarbis. Šalyje prasidėjo didžiulė infliacija.
„Padėtis pablogėjo visiems, išskyrus oligarchus ir elitą aplink B. al Assadą. Atrodo, kad tai neįtikėtinai demoralizavo“, – „Reuters“ sakė A. Lundas.
Nors 2021 m. dekretais kariuomenės atlyginimai buvo padidinti maždaug dvigubai, kad neatsiliktų nuo infliacijos, kuri tais metais viršijo 100 proc., perkamoji galia vis tiek sparčiai mažėjo, nes Sirijos svaras toliau smuko.
Gyvenome įbaugintoje visuomenėje. Bijojome pasakyti žodį.
Inžinerijos brigadoje tarnavęs pulkininkas Makhloufas Makhloufas sakė, kad, jei kas nors pasiskųsdavo dėl korupcijos, atsidurdavo karinio teismo apklausoje – tai jam nutiko ne kartą.
„Gyvenome įbaugintoje visuomenėje. Bijojome pasakyti žodį“, – sakė M. Makhloufas. Jis buvo dislokuotas Chamoje, bet dezertyravo prieš miestui gruodžio 5 d. krentant sukilėliams.
Pyktis ypač stiprėjo pastaruosius metus, sakė aukšto rango karinės žvalgybos pareigūnas, „didėjo nepasitenkinimas B. al Assadu“, įskaitant pagrindinius aukšto rango šalininkus iš jo alavitų mažumos bendruomenės.
„Lemtinga klaida“
F. al Khouli karinė patirtis iliustruoja armijos problemas ir padeda paaiškinti jo lojalumo stoką. Būdamas 19 metų jis buvo pašauktas į privalomąją 18 mėnesių tarnybą, bet sumokėjo karininkui, kad šis atidėtų jo tarnybą metams.
Pasibaigus tarnybos laikui, F. al Khouli buvo įsakyta likti kariuomenėje neribotam laikui. Jis dezertyravo, bet vėliau jį sučiupo patrulis, 52 dienas kalėjo kalėjime, o paskui buvo išsiųstas į atokų postą netoli Idlibo.
Jam buvo mokama 500 tūkst. Sirijos svarų (mažiau nei 40 eurų) per mėnesį. Armijos maisto daviniai dažnai būdavo išgrobstomi. Kartais jam reikėjo išleisti visą atlyginimą maistui įsigyti.
Jiems rūpėjo tik tai, kad pasinaudodami savo padėtimi jie praturtėtų.
Pinigų turintys bendražygiai sumokėdavo karininkams 100 JAV dolerių, kad baigtų tarnybą. F. al Khouli dalinyje turėjo būti 80 kareivių, bet iš tikrųjų jų buvo tik 60.
Jis papasakojo ir apie blogą karininkų elgesį, įskaitant tai, kad jam buvo pavesta dirbti sunkų fizinį darbą kasant žemės pylimus ir labai karštu, ir labai šaltu oru, ir naktimis.
Vienas buvęs majoras apibūdino priverstinių šauktinių naudojimą kaip „lemtingą klaidą“.
Buvęs kariuomenės logistikos tarnybos karys 28 metų Zuhairas sakė „Reuters“, kad matė, kaip karininkai vogė ir pardavinėjo elektros generatorius ir degalus: „Jiems rūpėjo tik tai, kad pasinaudodami savo padėtimi jie praturtėtų.“
Be sąjungininkų – nė iš vietos
Siekdamas atremti ankstesnį opozicijos sukilimą, prasidėjusį 2011 m. protestais, B. al Assadas rėmėsi sąjungininkais. Rusija siuntė lėktuvus, kurie bombardavo sukilėlių pozicijas, Iranas suteikė karinių patarėjų ir „Hezbollah“ kovotojų. Taip pat atvyko Irano remiamų kovotojų iš Irako ir kita grupė, kurią jis suformavo iš Afganistano šiitų kovotojų.
Jų koviniai įgūdžiai ir nusiteikimas kontrastavo su pačios Sirijos karių. Netoli Alepo tarnaujantis Irako kovotojų vadas pasakojo apie Sirijos armijos būrį, kurį turėjo sudaryti 30 karių, o jame buvo tik aštuoni. Pasak jo, irakiečiai dažnai kvietė tuos karius valgyti kartu iš gailesčio dėl prasto jų maisto raciono.
„Hezbollah“ į reguliarias Sirijos pajėgas žiūrėjo tik su panieka. Jie nepasitikėjo sirais svarbiose operacijose ir dažnai nenorėjo kovoti kartu su jais.
Mūšis dėl Sirijos buvo pralaimėtas nuo pat pirmos dienos.
Tačiau Irano paramai buvo suduotas smūgis praėjus keliems mėnesiams po 2023 m. spalio 7 d. Teherano remiamo „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį. Izraelio atsakas į „Hamas“ išpuolį apėmė suintensyvėjusius smūgius su Iranu susijusiems taikiniams, taip pat Sirijoje. Balandžio 1 d. per smūgį Irano revoliucinės gvardijos aukščiausio rango vadai žuvo Damaske esančiame Irano konsulinio komplekso pastate. Po to Irano vadų skaičius Sirijoje gerokai sumažėjo ir Sirijos karinių operacijų vadovybė tapo neefektyvi, o padėtį dar labiau pablogino „Hezbollah“ pasitraukimas šių metų spalį.
Tuo metu Rusija toliau vykdė oro antskrydžius prieš sukilėlius, kai jie žengė į Chamą ir Chomsą, tačiau, skirtingai nei ankstesniuose karo etapuose, veiksmingų sausumos pajėgų, galinčių duoti naudos, nebuvo.
Alepe Sirijos pajėgos pasikliovė „Hezbollah“, kad ši užtikrintų operatyvinį vadovavimą, sakė alavitų Sirijos kariuomenės pulkininkas. Be Irano patarėjų ar „Hezbollah“ armija negalėjo išlaikyti teritorijos prie miesto.
Irakiečių sukarintos pajėgos pasiuntė į Siriją daugiau kovotojų, tačiau visi ryšio kanalai su Irano kariniais patarėjais buvo nutraukti. Sukilėliams užėmus Chamos miestą, irakiečių grupuotėms buvo liepta išvykti.
„Mūšis dėl Sirijos buvo pralaimėtas nuo pat pirmos dienos“, – apibendrino Irako kovotojų vadas.
