Meniu
Prenumerata

pirmadienis, balandžio 29 d.


NATO
Kandidatė į NATO vadovus Estijos premjerė iškelia rankas: esu kilusi iš rytinio flango
IQ
ES Taryba
Kaja Kallas.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas mano, kad jai greičiausiai nebus patikėtas NATO vadovo postas, nes ji yra iš rytinio Aljanso sparno, o kitos šalys laikomos tinkamesnėmis, praneša estų leidinys Err.ee.

Pastaraisiais mėnesiais K. Kallas pavardė buvo tarp kandidatų pakeisti Jensą Stoltenbergą, kai šis vėliau šiais metais atsistatydins. Antradienio vakarą kalbėdama BBC aktualijų laidoje „Newsnight“ K. Kallas buvo paklausta, ar norėtų dirbti šį darbą.

„Labai mažai tikėtina, kad man bus pasiūlytas toks darbas“, – atsakė ji ir pabrėžė, kad svarbiausia, jog naujasis NATO vadovas būtų iš šalies, kuri vykdytų 2014 m. nustatytą 2 proc. BVP gynybai išlaidų įsipareigojimą.

Tačiau, kai buvo paklausta apie jos netinkamumą, K. Kallas atsakė: „Sakyčiau, kad tai labai mažai tikėtina. Yra daug priežasčių, ir viena jų yra ta, kad labai garsiai pasisakiau šiais klausimais [Rusija, Ukraina, išlaidos gynybai], be to, esu kilusi iš rytinio flango, ir nors NATO esame jau 20 metų, manau, kad vis dar yra šalių, kurios laikomos labiau... tinkamomis.“

Ji nusijuokė, kai dar kartą buvo paklausta, ar sutiktų eiti šias pareigas, jei jos būtų pasiūlytos.

„Jei man būtų pasiūlyta, tada turėčiau apie tai pagalvoti, bet kol kas nėra jokios priežasties dėl to prakaituoti“, – juokavo ji.

Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija ir Bulgarija – tai šalys, esančios rytiniame NATO flange. Visos jos įstojo į Aljansą po 1999 m., o Baltijos šalys – 2004 m. Praėjusiais metais tik septynios iš 30 šalių narių pasiekė NATO nustatytą 2 proc. BVP išlaidų tikslą: Graikija, Lenkija, Estija, Latvija, Lietuva, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Beje, dabar lyderiaujančia kandidate įvardijama Danijos premjerė Mette Frederiksen, tačiau jos šalies išlaidos gynybai nesiekia 2 proc.

2023 05 31 12:30
Spausdinti