Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, liepos 25 d.


ES VADOVŲ TARYBA
Kilus neramumams Artimuosiuose Rytuose, EVT ragina nepamiršti Ukrainos
BNS
Scanpix
Charles Michelis.

Europos Sąjungos šalių vadovai penktadienį Briuselyje aptarė paramos Ukrainai didinimą, siekdami padėti šiai šaliai gintis nuo Rusijos invazijos net ir tuo metu, kai pasaulio dėmesį prikaustė neramumai Artimuosiuose Rytuose.

Diskusija dėl Ukrainos vyko antrąją aukščiausiojo lygio susitikimo dieną, o pirmąją dieną daugiausia dėmesio buvo skiriama vieningai Europos Sąjungos pozicijai dėl Izraelio ir „Hamas“ karo.

„Labai svarbu, kad vienas iš šio susitikimo rezultatų būtų tai, jog dėl visų kitų pasaulyje vykstančių įvykių, taip pat ir Artimuosiuose Rytuose, dėmesys Ukrainai nesumažėtų“, – sakė Airijos premjeras Leo Varadkaras.

„Būtų labai lengva nukreipti dėmesį nuo karo Ukrainoje, bet labai svarbu, kad to nedarytume“, – sakė jis.

ES lyderiai ketvirtadienį po kelias valandas trukusių derybų paragino sukurti „humanitarinius koridorius ir pertraukas“, kad į Gazos Ruožą būtų galima pristatyti pagalbą ten įstrigusiems civiliams gyventojams bei šimtams ES šalių pilietybę turinčių asmenų.

Nepaisant to, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį prisijungė prie susitikimo vaizdo ryšiu, buvo nuspręsta diskusijas apie Ukrainą, kuri nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į šalį, yra vienas svarbiausių ES viršūnių susitikimų darbotvarkės klausimų, atidėti penktadieniui.

V. Zelenskis sakė, kad remia ES pastangas užkirsti kelią Izraelio ir „Hamas“ konfrontacijai ir neleisti jai peraugti į platesnį Artimųjų Rytų karą, bei perspėjo, kad „laisvės priešai yra labai suinteresuoti, kad laisvasis pasaulis atsidurtų antrajame fronte.“

ES vadovai taip pat pritarė Ispanijos pasiūlymui netrukus surengti Artimųjų Rytų taikos konferenciją.

„Visi suprantame, kad ši situacija yra labai pavojinga regionui ir pasauliui, todėl taip aktyviai stengiamės išvengti eskalacijos regione“, – penktadienį atvykęs į derybas sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Pasak jo, svarbiausias antrosios viršūnių susitikimo dienos klausimas – Ukraina su diskusijomis, kaip „labiau paremti Ukrainą ir kaip išlaikyti ir net sustiprinti sankcijomis daromą spaudimą Rusijai“.

ES biudžetas

Pagrindinė ES priemonė, kuria siekiama padėti Kyjivui, yra planas, kuris anksčiau buvo įvertintas 20 mlrd. eurų per ketverius metus, sukurti gynybos fondą Ukrainai, kuris būtų platesnių Vakarų saugumo įsipareigojimų dalis.

Tolesnę finansinę paramą Ukrainai remia beveik visos 27 ES šalys, priešinasi tik Vengrija ir Slovakija.

Tačiau tai susiję su daug svarbesnėmis derybomis dėl būsimo ilgalaikio bloko biudžeto, dėl kurio bus diskutuojama gruodį kitame viršūnių susitikime.

Vadinamosios taupiosios šalys, kurioms priklauso Vokietija, ragina laikytis išlaidų drausmės ir rekomenduoja papildomas išlaidas Ukrainai ir kitiems prioritetams, pavyzdžiui, migracijai, skirti perskirstant turimas lėšas.

Tačiau kiti teigia, kad reikia pritraukti papildomų lėšų dėl besikaupiančių krizių tuo metu, kai ES ekonomikos augimas lėtėja.

„Manau, kad esame toli nuo susitarimo“, – pastebėjo Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.

„Diskusijos šiuo klausimu dar bus ilgos, o diskusijos dėl biudžeto visada būna sudėtingiausios“, – pritarė Slovėnijos ministras pirmininkas Robertas Golobas.

„Šiuo metu pasaulis akivaizdžiai keičiasi. Ekonomikos pradeda keistis, jos pradeda lėtėti“, – sakė Airijos finansų ministras ir naujasis Euro zonos finansų ministrus vienijančios Eurogrupės pirmininkas Paschalis Donohoe.

2023 10 27 14:41
Spausdinti