ScanpixSu Donaldo Trumpo kadencijos pabaiga 2020-aisiais radikalizmo banga JAV nenuslūgo – atvirkščiai, atrodo, jog ji vėl kyla. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Mažvydo Jastramskio teigimu, šis JAV nacionalizmas – nieko naujo.
– Kai kurie akademikai D. Trumpo propaguojamą nacionalizmą vadina naujuoju nacionalizmu. Ar pritartumėte jiems? Kuo D. Trumpo nacionalizmas skiriasi nuo senojo? Kiek jis svarbus jo politikoje ir kampanijose?
– Geriau suprasti D. Trumpo nacionalizmą padeda dvi papildomos sąvokos: etninis nacionalizmas ir krikščioniškasis nacionalizmas. Be to, čia turime mažą paradoksą. Naująjį nacionalizmą tyrinėjantys Robertas Schertzeris ir Ericas Tayloras Woodsas teigia, kad jis JAV nėra naujas. Istoriškai čia matome dvi nacionalizmo versijas. Pirmoji paremta pilietine tauta, kurią vienija JAV Konstitucija ir demokratiniai idealai. Šalia jos gaji ir antroji, siauresnė versija. Ji yra paremta etniškumu ir religija. Tai anglosaksų kilmės protestantiškas nacionalizmas. Kalbame apie būtent šios versijos atnaujinimą.
D. Trumpas ir apskritai Respublikonų partija ją modifikuoja ir apima iš esmės visas europiečių kilmės, krikščionių tikėjimo baltaodžių grupes. Taigi atitinkamai svarbus ir rasės elementas. Bet būtina pabrėžti, kad D. Trumpas, kaip ir kiti XX ir šio amžiaus respublikonų lyderiai, savo retorikoje, kampanijose tiesiogiai neformuluoja „baltaodžių krikščionių“ grupės. Naudojami simboliai, kodai, užuominos, kurių kompleksas padeda suprasti, apie ką jie kalba: apeliacijos į šlovingą JAV praeitį, Dievą, tyliąją daugumą (sąvoką D. Trumpas perėmė iš prezidento Richardo Nixono), kaimiškas, vidurio JAV (regionai, kur daugiausia baltaodžių, europietiškos kilmės krikščionių).
