FreepikES siūlo taikyti sankcijas Kinijos įmonėms, prisidedančioms prie Rusijos karo veiksmų, skelbia britų dienraštis „The Guardian“.
ES siūlo pirmą kartą taikyti sankcijas žemyninės Kinijos bendrovėms – tai dalis naujausių priemonių, kuriomis siekiama panaikinti spragas, leidžiančias Rusijai per trečiąsias šalis nukreipti karines technologijas į savo ginklų gamyklas.
Trys žemyninės Kinijos, taip pat keturios Honkongo ir viena Indijos bendrovė įtrauktos į 91 puslapio dokumentą, kuriame nurodytos bendrovės ir asmenys, kuriuos ES valstybės narės nori įtraukti į ilgėjantį sankcijų sąrašą prieš antrąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines.
ES, Jungtinės Karalystės ir JAV atstovams rengiantis trečiadienį susitikti Briuselyje, vienas šaltinis teigė, kad reikia daugiau priemonių siekiant užtikrinti, kad Maskva negalėtų apeiti galiojančių apribojimų.
„The Guardian“ šaltinis teigė, kad Rusija visomis išgalėmis steigiasi apeiti Vakarų sankcijas, todėl Vakarai turi panaikinti spragas ir dar labiau sumažinti prekybos pajamas.
ES ypač nerimauja dėl technologijų, kurios parduodamos už bloko ribų ir per trečiąsias šalis patenka į Rusiją.
ES diplomatinė tarnyba pasiūlė į Rusijos kariuomenei paramą teikiančių įmonių eksporto juodąjį sąrašą įtraukti apie 20 įmonių, įskaitant tris žemyninėje Kinijoje, vieną Turkijoje ir vieną Indijoje.
Dvi Rusijos laivybos bendrovės, kaltinamos ginklų gabenimu iš Šiaurės Korėjos į rytus nuo Vladivostoko esantį Dunojaus uostą, taip pat įtrauktos į siūlomą 13-ąjį sankcijų paketą, dėl kurio šią savaitę tariamasi Briuselyje.
Tai reikštų, kad 27 valstybių bloko įmonėms būtų uždrausta vykdyti verslo veiklą su šiomis bendrovėmis.
ES jau įvedė panašius eksporto draudimus daugiau kaip 600 įmonių, įskaitant tris Honkonge įsikūrusias bendroves ir įmones tokiose šalyse kaip Armėnija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Uzbekistanas.
Pernai Briuselis pasiūlė į sąrašą įtraukti penkias Kinijos įmones, tačiau, Pekinui pasipriešinus ir kai kurioms ES sostinėms nepritarus, siūlymo atsisakyta.
„The Guardian“ šaltiniai teigė, kad buvo atliktas išsamus susijusių bendrovių tyrimas ir kad šį kartą buvo bendraujama su Kinija.
Vakarų sąjungininkai apskaičiavo, kad dėl galiojančių sankcijų Rusija jau neteko 400 mlrd. dolerių pajamų.
Tačiau, Vladimirui Putinui gerokai padidinus karinį tiekimą, o ES atsiliekant, reikia, kad sankcijos veiktų stipriau.
Tikimasi, kad dėl planuojamų naujų sankcijų dar daugiau Rusijos pareigūnų bus įšaldytas turtas ir uždrausta išduoti vizas į ES.
Sąraše esančios laivybos įmonės, vykdančios veiklą tarp Pchenjano ir Rusijos Dunojaus uosto, jau yra JAV akiratyje.
Seule atliktas „NK News“ tyrimas parodė, kad Rusija ir Pchenjanas, kuriam jau daug metų taikomos atskiros JT sankcijos, vykdo sudėtingą operaciją, naudodamiesi „sudvejintais laivais“, kad išvengtų stebėjimo tiekiant ginklus.
Į ES sankcijų sąrašą taip pat įtrauktos įvairios Rusijoje ir okupuotose teritorijose veikiančios perauklėjimo įstaigos, kurių tikslas – įskiepyti vaikams, įskaitant nelegaliai deportuotus į Rusiją, „patriotinį“ ir „karinį auklėjimą“.
Dokumente teigiama, kad mokyklose, skirtose 6–19 metų vaikams, mokiniai susitinka su Rusijos kariais, siunčia atvirukus ir paramos laiškus fronte esantiems kariams ir mokosi elgtis su dronais. Jie taip pat mokomi kovinių žaidimų.
