Unsplash„Intelligence Online“ pranešė, kad Prancūzija slapta treniravo savo karius misijai į Ukrainą, kad atremtų Rusijos proveržį iš Baltarusijos teritorijos. Taip pat pranešama, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pradėjo diskusijas dėl taikos palaikymo kontingento siuntimo į Ukrainą po to, kai bus sudarytas paliaubų susitarimas.
Pratybos kodiniu pavadinimu „Perseus“ vyko rudenį ir truko 10 dienų. Jose dalyvavo Prancūzijos kariuomenės specialiųjų operacijų padaliniai. „Intelligence Online“ teigimu, iš viso 3,2 tūkst. prancūzų karių treniravosi vietovėje, kuri priminė Dniepro upės vingį į šiaurę nuo Kyjivo. Jų taktika buvo grindžiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, kurioms 2022 m. vasarį pavyko atlaikyti Rusijos puolimą, patirtimi.
Vadovybė daugiausia dėmesio skyrė bepiločių orlaivių naudojimo, elektroninio karo ir žvalgybos pratyboms, taip pat padalinių sutelktumui užtikrinti didelio intensyvumo mūšyje. Kartu kai kurie pratybų dalyviai buvo nepatenkinti tuo, kad nebuvo FPV dronų, ir išreiškė susirūpinimą dėl Prancūzijos gamintojų atsilikimo kuriant tokius modelius.
Sausio 13 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad su Prancūzijos prezidentu E. Macronu aptarė idėją dislokuoti šalyje Vakarų valstybių karinį personalą kaip saugumo garantijų dalį. „Svarstėme praktinius jos įgyvendinimo žingsnius, galimą plėtrą ir kitų šalių įtraukimą į šį procesą“, – patikslino jis. Keliomis dienomis anksčiau V. Zelenskis sakė, kad toks žingsnis būtų „viena geriausių priemonių“ priversti Rusiją sudaryti taiką.
Dienraštis „The Telegraph“ trečiadienį pranešė, kad E. Macronas ir britų premjeras K. Starmeris pradėjo aptarinėti taikos palaikymo kontingento siuntimą į Ukrainą. Pasak leidinio šaltinių, derybų detalės laikomos paslaptyje, o K. Starmeris dar nedavė galutinio sutikimo dėl britų karių dalyvavimo taikos palaikymo misijoje. Vienas šaltinių laikraščiui „The Telegraph“ sakė, kad lieka neišspręstų klausimų, ypač „dėl grėsmės, su kuria gali susidurti šie kariai, ir dėl to, ar tai nesukels eskalacijos“.
E. Macronas ir jo vyriausybės pareigūnai ne kartą užsiminė apie galimybę dislokuoti karinį kontingentą Ukrainoje, kuris atliktų įvairias funkcijas. Pavyzdžiui, prezidentas yra sakęs, kad Prancūzijos kariai galėtų mokyti Ukrainos karius arba tarnauti kaip taikdariai, kurie padėtų palaikyti paliaubų susitarimą, kai jis bus pasiektas. Kariniai analitikai spėliojo, kad prancūzų kariai galėtų pakeisti ukrainiečius prie šalies sienų su Baltarusija ir Padniestre – nepripažinta prorusiška respublika Moldovos rytuose, kad atlaisvintus Ukrainos dalinius būtų galima siųsti į regionus, kuriuose vyksta aktyvios kovos.
E. Macrono pasiūlymas įvesti Vakarų karius į Ukrainą išprovokavo aštrią Rusijos reakciją.
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo užbaigti karą, pasiūlė Europos šalims dislokuoti savo karius Ukrainoje, kad šie stebėtų paliaubas. Jis pabrėžė, kad JAV kariuomenė šioje misijoje nedalyvaus, nes, jo nuomone, pagrindinis vaidmuo čia turėtų priklausyti Europai. ES šalys jau pradėjo diskutuoti dėl kontingento siuntimo į Ukrainą, jei karo veiksmai nutrūktų. Kartu buvo pabrėžta, kad taikos palaikymo pajėgos neveiks su NATO vėliava, kad neprovokuotų Rusijos. Agentūros „Reuters“ šaltiniai teigė, kad misijoje galėtų dalyvauti nuo 40 tūkst. iki 100 tūkst. žmonių. Pagrindinę kontingento dalį sudarytų kariai iš penkių–aštuonių šalių, įskaitant Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Italiją ir Lenkiją.
