ScanpixSpalio 3–4 dienomis Čekijoje vyksta parlamento rinkimai. Juose pergalė prognozuojama buvusio premjero, oligarcho Andrejaus Babišo partijai ANO (lietuviškai – TAIP, išsišifruoja kaip Nepatenkintų piliečių veiksmas). Ketverius metus šalį valdžiusi koalicija, vadovaujama centro dešiniųjų premjero Petro Fialos turėtų patirti pralaimėjimą. Pagrindinės kampanijos temos – kainos (ypač energijos), imigracija, Ukraina ir saugumas.
Čekijos parlamento žemuosiuose rūmuose yra 200 vietų, daugumai reikia 101. Šalis padalinta į 14 rinkimų apygardų, juose renkamų deputatų skaičius priklauso nuo rinkėjų skaičiaus. Kad partija galėtų dalyvauti dalinantis mandatus, ji turi peržengti 5 proc. barjerą nacionaliniu lygmeniu. Vietos dalinamos remiantis gana sudėtingomis taisyklėmis – pagal rinkėjų aktyvumą nacionaliniu mastu yra nustatoma kvota, kuri parodo, kiek balsų reikia vienai vietai gauti, tačiau vietos dalinamos regioniniu lygmeniu. Dalis vietų paprastai dalinamos nacionaliniu lygmeniu, tačiau tikslus jų skaičius priklauso nuo rezultatų apygardose.
Oligarcho sugrįžimas
2011 m. įkurta partija Nepatenkintų piliečių veiksmas (ANO) yra šių rinkimų favoritė. Jos lyderis, antras turtingiausias Čekijos žmogus A. Babišas nuo 2017 m. ketverius metus jau yra ėjęs premjero pareigas. Partija neturi labai aiškios ideologijos – ją galima pavadinti vieno žmogaus charizma paremta politine jėga. Europos parlamente ANO dabar dirba su dešiniaisiais populistais ir pasižymi gerais santykiais su Viktoru Orbanu. 2014–2017 m. partija buvo mažoji koalicijos partnerė socialdemokratų vyriausybėje. Po pergalės 2017 m. parlamento rinkimuose suformavo vyriausybę, o pastaruosius ketverius metus buvo opozicijoje.
ANO programoje rašoma, kad karą Ukrainoje reikia spręsti diplomatinėmis priemonėmis, pati šalis minima tik epizodiškai. Nepalaikoma viena pagrindinių Čekijos iniciatyvų – aprūpinti Ukrainą amunicija. ANO nežada atšaukti ES sankcionuojamų Kremliaus žiniasklaidos priemonių draudimo, nors vienas partijos lyderių apie tai užsiminė. Tai A. Babišo taktika – skirtingi politikai kartais viešai iškelia prieštaraujančias viena kitai idėjas ir tikrina visuomenės reakciją. Dar 2023 m. A. Babišas sakė, kad „nesiųstų Čekijos vaikų“ į karą, jei Rusija užpultų Lenkiją ar Baltijos šalis, bet vėliau nuo šios minties atsitraukė. ANO bando laviruoti ir dėl skirtingų elektorato pozicijų – dalis jų rinkėjų kritikuoja bet kokią pagalbą Ukrainai, dalis remia Kyjivą.
Pagrindiniai partijos pažadai apima mokesčių ir infliacijos (pastaroji siekia 2,5 proc.) mažinimą, algų didinimą, kovą su imigracija ir pasipriešinimą žaliajai ES darbotvarkei, renkamų pareigūnų algų įšaldymą, valstybės išlaidų didinimą, energetikos sektoriaus nacionalizavimą ir energijos (bei kitų) kainų mažinimą, pensijų augimą ir pensinio amžiaus sumažinimą, daugiau referendumų. Partija priešinasi euro įvedimui. Tarptautinėje politikoje ANO pasisako už ES reformą, kuri mažintų bloko integraciją, kritikuoja migracijos politiką. Tačiau užsienio politikai itin daug dėmesio neskiria – teigia, kad ji turėtų būti pragmatiška. Prioritetu laiko narystę NATO, ryšius su Višegrado šalimis ir JAV (A. Babišas palaiko Donaldą Trumpą). Gynybos klausimais dėmesys skiriamas hibridinėms ir kibernetinėms grėsmės, infrastruktūros modernizavimui, žadama siekti daugiau skaidrumo. ANO mano, kad 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimas yra pakankamas. Analitikas Pavelas Havličekas teigia, kad ANO pergalės atveju didelių pokyčių Čekijos užsienio politikoje gal ir nebus, bet šalis bus mažiau iniciatyvi sprendžiant saugumo Europoje klausimus, o susitarti dėl svarbių sprendimų ES lygmeniu taps sudėtingiau.
71 metų A. Babišas gimė dabartinėje Slovakijoje, bet nemažą dalį vaikystės praleido Vakarų Europoje, nes jo tėvas buvo diplomatas. Baigė tarptautinės prekybos studijas, o po sovietinio režimo žlugimo greitai pasuko į verslą. Pagrindinės verslo kryptys – žemės ūkis (dalis čekų sąmoningai boikotuoja maisto produktus, susijusius su A. Babišo kompanijomis) ir žiniasklaida. Prieš rinkimus A. Babišas galimu premjeru buvo įvardijęs Karelą Havličeką, tačiau realesniu scenarijumi laikoma tai, kad imtųsi pareigų pats. Politikas itin aktyviai keliauja po Čekiją ir susitinka su rinkėjais. Partija aktyvi socialiniuose tinkluose, netgi savo rėmėjams siūlo įsigyti drabužių su ANO atributika. Vieno kampanijos renginio metu A. Babišas buvo užpultas, bet nukentėjo nesunkiai. Šiuo metu vyksta byla dėl galimai neteisėto A. Babišo pasinaudojimo ES parama.
ANO gerai pasirodė prieš metus vykusiuose rinkimuose į Europos parlamentą bei regionų valdžią (laimėjo 10 iš 13 regionų). Prieš ketverius metus parlamento rinkimuose ANO gavo 27 proc. balsų ir 72 mandatus. Dabar apklausos žada apie 30 proc. balsų ir kiek mažiau negu 70 mandatų.
Valdančiuosius klupdo ekonomika
Trys iš keturių valdančiųjų partijų yra susijungę į bendrą bloką „Kartu“ (SPOLU). Jį sudaro trys centro dešiniųjų partijos – Pilietinės demokratijos, Krikščionių ir demokratų sąjunga bei „Tradicija, atsakomybė, klestėjimas“. Šios trys partijos ir prieš ketverius metus kartu dalyvavo parlamento rinkimuose. Po rinkimų buvo sudaryta koalicija su Piratų ir Merų partijų aljansu. Po nesėkmingų 2024 m. regionų valdžios rinkimų Piratų partija pasitraukė iš koalicijos, būta ir vidinių įtampų. Tačiau politinės jėgos neatmeta galimybės, kad vėl galėtų dirbti kartu po šių parlamento rinkimų.
Premjeras P. Fiala rinkimus pateikia kaip pasirinkimą tarp Rytų ir Vakarų. 61-erių politikas gimė katalikų šeimoje Brno mieste. P. Fialos tėvas turi žydiškų šaknų ir išgyveno Holokaustą. Premjeras buvo aktyvus visuomenininkas žlungant socialistiniam režimui. Baigė istorijos ir čekų kalbos studijas ir pasiliko akademiniame pasaulyje, tapo politikos mokslų profesoriumi. 2004 m. išrinktas Masaryko universiteto rektoriumi. 2012 m. tapo dešiniųjų premjero Petro Nečo patarėju mokslui, po metų – švietimo, jaunimo ir sporto ministru. Tačiau dar 2013 m. ministrų kabinetas pasitraukė ir buvo surengti pirmalaikiai rinkimai. P. Fiala buvo išrinktas kaip nepartinis kandidatas, bet netrukus įstojo į Pilietinės demokratijos partiją. Dar po metų išrinktas partijos lyderiu. 2020 m. inicijavo SPOLU bloko suformavimą, nuo 2021 m. eina premjero pareigas.
Vienu pagrindinių SPOLU laimėjimų laikoma tai, kad jie per ketverius metus nuo 5 iki 2 proc. sumažino biudžeto deficitą. Užsienio politikoje SPOLU vykdė gana šaltą politiką Pekino atžvilgiu ir mezgė ryšius su Taivanu. Praha buvo viena nuosekliausių Ukrainos rėmėjų, šalis žymiai daugiau dėmesio ėmėsi skirti saugumui. SPOLU itin pabrėžia NATO ir ES (nors gana skeptiškai žiūrį į ES Žaliąjį kursą, nes baiminamasi žalos pramonei) svarbą, pasisako už vertybėmis paremtą užsienio politiką. Kampanijoje blokas žada mažinti valstybės skolą, stiprinti ginkluotąsias pajėgas (didesnės išlaidos, ypač didelis dėmesys hibridinėms ir kibernetinėms grėsmėms), ginti žmogaus teises, siekti energetinio savarankiškumo, toliau palaikyti Ukrainą ir įvesti eurą. Tačiau valdantieji kaltinami dėl infliacijos, nors ji šiuo metu siekia 2,5 proc. ir yra mažiausia tarp keturių Višegrado šalių. Nepatenkinti koalicijos veikla ir nemaža dalis pensininkų – kovodama su biudžeto deficitu vyriausybė apkarpė suplanuotą pensijų augimą. Taupymo politika neatvedė į tokį ekonomikos augimą, kokio tikėtasi, nors vidutinės gyventojų pajamos išaugo 5 proc., didėja ir namų ūkių išlaidos. STEM/MARK apklausa rodo, kad už SPOLU nebebalsuos apie pusė piliečių, juos palaikiusių prieš ketverius metus. Praėjusiuose parlamento rinkimuose blokas gavo beveik 28 proc. balsų ir 71 vietą. Apklausos dabar žada 17–21 proc. balsų, kurie galėtų konvertuotis į daugiau negu 40 mandatų.
Prorusiškos partijos gali ateiti į pagalbą ANO
Tikėtina, kad ANO koaliciją sudarys su prorusiškomis partijomis.
Į trečiąją vietą rinkimuose realiai pretenduoja opozicinė partija „Laisvė ir tiesioginė demokratija“ (SPD). Partija pasižymi euroskeptiškumu. Žada išlaikyti savo valiutą kroną, priešintis islamizacijai, surengti referendumą dėl narystės ES ir NATO, suteikti galimybę referendumu atšaukti išrinktus pareigūnus, stiprinti policiją, priešintis imigracijai ir ES migracijos politikai. Partija yra palanki Rusijai, priešinasi paramai Ukrainai ir žaliajam ES kursui. D. Trumpas vertinamas palankiai. Po rinkimų matytų galimybę bendradarbiauti su ANO, nors dar 2020 m. ši partija regioniniuose rinkimuose prisidėjo prie „sanitarinio kordono“ prieš SPD (tačiau dabar kai kuriuose regionuose partijos sudarę koaliciją).
Rinkimuose SPD sudarė bendrą bloką su keliomis mažesnėmis panašios pakraipos neparlamentinėmis partijomis, nors formaliai dalyvauja kaip vienos partijos sąrašas. Dėl neapykantos kurstymo SPD lyderis Tomio Okamura gali gauti trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Prezidentas Petras Pavelas nubrėžė aiškią ribą ministrų kandidatūroms – joks SPD ar bloko „Užteks“ kandidatas negalėtų vadovauti sričiai, susijusiai su saugumu ar užsienio politika. Pernykščiai EP rinkimai nebuvo sėkmingi partijai – ji vos įveikė kartelę. Nuo to laiko partijos retorika tik aštrėjo ir vis dažniau krypsta į Ukrainos pabėgėlius, įtraukųjį ugdymą ir COVID-19 pandemijos valdymą. Prieš ketverius metus SPD gavo apie dešimtadalį balsų ir 20 vietų parlamente. Dabar apklausos žada 10–13 proc. rezultatą, kuris gali konvertuotis į daugiau negu 25 vietas.
Savarankiškų motoristų partija (AUTO) įkurta 2022 m. dalyvavimui savivaldos rinkimuose Prahoje. Nors juose didelės sėkmės ir nepasiekė, dabar pasuko į nacionalinę politiką ir turi vieną atstovą EP. Partija pasižymi euroskepticizmu – ES laiko nauja diktatūra (ypač dėl Žaliojo kurso), priešinasi „leftizmui“. AUTO žada siekti, kad nebūtų draudžiami vidaus degimo varikliai ir nebūtų įvedami taršos mokesčiai. AUTO priešinasi paramai Ukrainai, yra prieš euro įvedimą, žada mažinti kainas. Partijos garbės prezidentas Filipas Turekas turėjo nemalonumų, kai buvo paviešintos jo nuotraukos su nacistine simbolika. Motoristų kandidatų sąrašas pats vyriškiausias. Apklausos žada 4–7 proc. balsų ir iki 10 vietų parlamente.
Koaliciją „Užteks“ sudaro šešios partijos (formaliai tai yra naujai įkurta partijai, bet faktiškai – koalicija). Dvi iš jų ilgą laiką buvo vienos pagrindinių šalyje – Bohemijos ir Moravijos komunistų partija bei Socialdemokratų partija. Nors socialdemokratai net keturis kartus yra laimėję parlamento rinkimus, tačiau nė viena iš šešių koalicijos narių šiuo metu mandatų neturi. Šimtametes tradicijas turintiems socialdemokratams sąjunga su komunistais buvo skausmingas žingsnis – iš partijos pasitraukė nemažai narių, ypač jaunimo. Beveik pusė koalicijos kandidatų – komunistai. Koalicija kultūriškai yra konservatyvi, pasižymi euroskepticizmu. Partija žada nacionalizuoti strateginę infrastruktūrą, kovoti su mokesčių vengimu. Pasisako už „taikos politiką“, neremia Ukrainos, nori atšaukti naikintuvų F-35 pirkimą. Žada remti vietinius gamintojus, taikyti nulinį PVM svarbiausioms prekėms. Pasisako prieš žaliąją politiką, NATO ir ES (žada referendumus dėl narystės). Siekia būti „stipriu tylios daugumos balsu“. Blokas neblogai pasirodė 2024 m. EP ir regionų valdžios rinkimuose (pateko į asamblėjas 12 iš 13 regionų). „Užteks“ blokas matomas kaip galimas ANO sąjungininkas. Paramą sąrašui išreiškė buvęs prezidentas Milošas Zemanas. Apklausos žada 5–7 proc. balsų ir daugiau negu 10 mandatų.
Pro-ukrainietiškas blokas
Merų ir nepriklausomų partija (STAN) visą šią kadenciją dirbo valdančiojoje koalicijoje su SPOLU. Tai centro politinė jėga, priklausanti Europos liaudies partijai. 2021 m. parlamento rinkimuose STAN dalyvavo kartu su Piratų partija, bet jau gana greitai po jų paskelbė, kad nuo šiol varžysis tik savarankiškai. STAN pasisako už didesnę šalies decentralizaciją, žada spręsti būsto trūkumo klausimus, plėtoti viešąjį transportą, rūpintis kaimo gerovę, gerinti švietimo situaciją, remti verslumą ir inovacijas, kovoti su korupcija. Partija nemažai dėmesio skiria aplinkosaugai, žmogaus teisėms, prieinamai sveikatos apsaugai. Geopolitinė orientacija aiški – Vakarai ir vertybinė užsienio politika. Neigiamai žiūrima į Rusiją ir Kiniją (palaikoma Ukraina ir Taivanas; STAN yra aktyviausia Taivano palaikytoja Čekijoje), siūloma didinti išlaidas gynybai, ypač kibernetinių ir hibridinių grėsmių atrėmimui, stiprinti kovą su dezinformacija. Palaikomas euro įvedimas. Prieš ketverius metus STAN iškovojo 33 vietas. Dabar apklausos žada 10–12 proc. balsų ir mažiau negu 25 mandatus.
Piratų partija šį kartą rinkimuose dalyvauja kartu su žaliaisiais (bet pastarųjų kandidatai dalyvauja tik 8 iš 14 apygardų). Pernai iš koalicijos pasitraukusi partija vėl matoma kaip galima SPOLU partnerė. Jų svoris nebuvo labai didelis – rinkėjų reitingavimas lėmė, kad laimėti tik keturi iš 37 bendro bloko su STAN iškovotų mandatų. Pagrindinės partijos žinutės – skaidrumas, ekonominė lygybė, modernizacija, prieinamas būstas. Partija žada palankesnę mokestinę politiką šeimoms, auginančioms vaikus, mažinti PVM mokestį ir kovoti su karteliais, remti smulkų ir vidutinį verslą, griežtinti bausmes už korupcinius nusikaltimus, įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas, mažinti biurokratiją, skatinti skaitmenines paslaugas, dekriminalizuoti kanapes. Partija organizuotų švietimo ir sveikatos sistemų auditą, kad mažėtų pinigų švaistymas ir gerėtų paslaugų kokybė, nori reformuoti darbo rinką, kad joje būtų daugiau lankstumo. Užsienio politikai skiriama mažiau dėmesio, bet nuostatos provakarietiškos. Bloką į rinkimus veda buvęs Prahos meras Zdenekas Hribas, jo sąraše – didžiausias procentas kandidačių moterų. Tačiau po Z. Hribo pergalės partijos pirmininko rinkimuose, piratus paliko kai kurie įtakingi kairesnių pažiūrų politikai. Partijai itin nepasisekė pernykščiuose rinkimuose – sumažėjo atstovų EP, pavyko patekti į regionų asamblėjas tik viename iš 13 regionų. Apklausos Piratų ir žaliųjų blokui žada 8–10 proc. balsų ir apie 20 mandatų.
Po rinkimų laukia sunkios derybos
Tikėtiniausias scenarijus yra toks, kad po rinkimų pirmiausiai koaliciją mėgins formuoti ANO. Lengva nebus – vakarietiškos partijos netrykšta entuziazmu kartu dirbti, o su radikaliomis susitarti nebus lengva. Nors gali atrodyti, kad SPD, AUTO ir netgi komunistų suburta koalicija idėjiškai yra artimi politiniai junginiai, bet konkuruoja dėl panašių rinkėjų ir turi daug ambicijų. Greičiausiai ANO reikės, kad prie koalicijos prisijungtų bent dvi iš šių trijų politinių jėgų. Nereikėtų pamiršti, kad SPD yra keturių, o „Užteks“ net šešių partijų sąjungos. Nors veikiausiai realus partijų, turinčių savo atstovus, skaičius bus mažesnis, bet nebūtinai visos priešrinkiminės koalicijos ir po jų liks vieningais vienetais.
Tad tikrai nereikia atmesti ir mažumos vyriausybės scenarijaus. Buvusiems valdantiesiems vilčių mažiau. Jų galėtų padaugėti, jeigu AUTO arba komunistų suburtas blokas nepatektų į parlamentą. Tačiau jeigu visi septyni sąrašai, turintys šansų patekti į parlamentą, peržengs kartelę, tuomet hipotetinei SPOLU, STAN ir Piratų partijos koalicijai iki daugumos veikiausiai truktų keliolikos vietų.
Kai kurie analitikai neatmeta scenarijaus, kad ANO gali į koaliciją sugebėti prisivilioti ir kurią nors iš centro dešinės partijų, bet tokia tikimybė neatrodo labai didelė.
Matas Baltrukevičius yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos politikos ir analitikos departamento direktorius
