UnsplashRusija gali imtis neįvardytų naujų priemonių savo saugumui užtikrinti, jei JAV ir jos sąjungininkės tęs „provokuojančius veiksmus“ ir ignoruos Maskvos reikalavimą suteikti garantijų, kad NATO nesiplės į rytus, šeštadienį pareiškė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
S. Riabkovas apkaltino Vakarus nuolat „plečiant to, kas priimtina, ribas“ santykiuose su Rusija.
Šie viceministro komentarai interviu naujienų agentūrai „Interfax“ pasirodė kitą dieną po to, kai Maskva paskelbė virtinę saugumo reikalavimų ir paragino Vašingtoną surengti skubias derybas dėl JAV ir NATO vaidmens apribojimo Rytų Europoje, įskaitant buvusias SSRS šalis.
Maskva žengdama neįprastą tarptautinėje diplomatijoje žingsnį paskelbė saugumo sutarties projektą, kuriame ragina JAV vadovaujamą NATO nepriimti naujų narių ir nesteigti bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Vakarai kaltina Maskvą telkiant apie 100 tūkst. karių Ukrainos pasienyje ir rengiantis jos puolimui.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia, kad jo šalis planuoja ataką ir kaltina NATO įtampos kurstymu bei reikalauja „teisinių garantijų“, kad Aljansas nesiplės į rytus.
Penktadienį paskelbtame NATO adresuotame dokumento projekte teigiama, kad jos narės turėtų „įsipareigoti susilaikyti nuo tolesnės plėtros, įskaitant Ukrainos ir kitų valstybių įstojimą“.
Dokumente Rusija taip pat teigia, kad Aljanso narės neturėtų vykdyti karinės veiklos Ukrainoje ar kitose Rytų Europos, Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos šalyse.
Jame rašoma, kad Maskva ir Aljansas turėtų dėti pastangas „užkirsti kelią incidentams“ Baltijos ir Juodosios jūros regionuose, taip pat įsteigti karštąją liniją „skubiems kontaktams“.
Be to, projekte rašoma, kad Vašingtonas turėtų blokuoti bet kurios buvusios sovietinės šalies prisijungimą prie NATO. Ši sąlyga paskelbta Rusijai reikalaujant, kad NATO atsisakytų įsipareigojimo ateityje priimti į savo gretas Sakartvelą ir Ukrainą.
JAV ir Europos valstybės neužtrenkia durų, bet ne kartą leido suprasti, kad Kijevo narystė NATO kol kas nėra svarstoma.
V. Putinas praėjusią savaitę vaizdo ryšiu vykusiame pokalbyje su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) iškėlė saugumo garantijų reikalavimą.
To pokalbio metu J. Bidenas išreiškė susirūpinimą dėl rusų kariuomenės telkimo prie Ukrainos ir perspėjo jį, kad Rusija susidurs su „sunkiais padariniais“, jei Maskva užpuls savo kaimynę.
„Rasime būdų savo saugumui užtikrinti“
„Jie plečia to, kas priimtina, ribas“ Rusijos atžvilgiu, „Interfax“ sakė S. Riabkovas, atsakydamas į klausimą apie Vakarų perspėjimą dėl naujų griežtų sankcijų Maskvai.
„Tačiau jie neįvertina, kad mes pasirūpinsime savo saugumu ir elgsimės vadovaudamiesi tokia pat kaip NATO logika, ir anksčiau ar vėliau pradėsime plėsti ribas to, kas įmanoma“, – sakė S. Riabkovas.
„Rasime visus būtinus būdus, priemones ir sprendimus, reikalingus mūsų saugumui užtikrinti“, – pridūrė viceministras.
Jis nedetalizavo, kokių veiksmų gali imtis Rusija, jei Vakarai atmes jos reikalavimus.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pabrėžė, kad bet kokiose saugumo derybose su Maskva reikės atsižvelgti į transatlantinio aljanso rūpesčius ir įtraukti Ukrainą bei kitus partnerius.
Baltieji rūmai taip pat pareiškė, kad aptarinėja gautus pasiūlymus su JAV sąjungininkais ir partneriais, tačiau pažymėjo, kad visos šalys turi teisę spręsti dėl savo ateities be kišimosi iš išorės.
S. Riabkovas sakė, kad NATO veiksmai tampa vis provokatyvesni, pavadindamas juos „balansavimu ant karo slenksčio“. Jis pridūrė, kad prieš žengdama kitą žingsnį Rusija nori išgirsti Vakarų atsakymą.
„Mes nenorime konflikto. Norime susitarti pagrįstai, – sakė jis. – Prieš darydami išvadas, ką daryti toliau ir kokių veiksmų būtų galima imtis, turime įsitikinti, kad atsakymas yra neigiamas. Tikiuosi, kad atsakymas bus gana konstruktyvus ir mes pradėsime derybas.“
S. Riabkovo teigimu, NATO karių dislokavimas šalia Rusijos Baltijos ir Juodosios jūros regionuose metė iššūkį esminiams Maskvos saugumo interesams ir pridūrė, kad „niekas neturėtų nuvertinti Maskvos ryžto ginti savo nacionalinio saugumo interesus“.
Rusija 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, o netrukus po to ėmė remti separatistus Donbase, kur tebesitęsia Kijevo pajėgų konfliktas su prorusiškais separatistais, jau nusinešęs per 13 tūkst. gyvybių.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
