Meniu
Prenumerata

šeštadienis, balandžio 20 d.


ĮTAMPA
Rusija sako nematanti prasmės artimiausiu metu rengti naujo derybų su Vakarais rato
BNS
Pexels

Rusija nemato prasmės artimiausiomis dienomis rengti naujo saugumo derybų su Vakarais rato, nes šios savaitės diskusijose nepadaryta didelės pažangos, ketvirtadienį pareiškė rusų aukšto rango diplomatas.

„Nematau priežasčių artimiausiomis dienomis susėsti, vėl susirinkti ir pradėti tas pačias diskusijas“, – interviu rusų kalba transliuojančiam kanalui RTVI sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

Jis apkaltino Vakarų kolegas neturint jokio „lankstumo“ vesti derybas „rimtomis temomis“.

Jungtinės Valstijos ir jų NATO sąjungininkės šią savaitę surengė derybas su Rusija, siekdamos sumažinti įtampą dėl Ukrainos, kurios pasienyje sutelkti dešimtys tūkstančių Rusijos karių.

Po dviejų derybų raundų – pirmadienio susitikimo Ženevoje ir trečiadienio pokalbio Briuselyje – jokių proveržio ženklų nematyti.

Trečias derybų raundas ketvirtadienį surengtas Vienoje – vyksta didžiausios pasaulyje saugumo grupės, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), susitikimas. Didelio proveržio šiose derybose taip pat nesitikima.

Karo Europoje pavojus šiuo metu yra daug didesnis nei buvo pastaruosius 30 metų, ketvirtadienį sakė ESBO pirmininkas, Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.

„Atrodo, kad karo ESBO regione rizika šiuo metu didesnė nei bet kada per pastaruosius 30 metų“, – pareiškė Z. Rau prasidedant šios organizacijos Nuolatinės tarybos posėdžiui.

„Šiuo metu šalys narės susiduria su įvairiais iššūkiais taikai ir saugumui. Užsitęsę konfliktai, karinė priešprieša, radikalizacija, terorizmas drauge su silpnesne ginkluotės kontrole, COVID-19 pandemijos pasekmės, taip pat žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimai didina neapibrėžtumą, neprognozuojamumą ir baimę mūsų visuomenėse“, – pabrėžė jis.

Pasak Z. Rau, ESBO savo ruožtu būtina sutelkti dėmesį į pastangas saugumo problemoms Rytų Europoje išspręsti, įskaitant taikų konflikto Rytų Ukrainoje sureguliavimą.

„Būsime atviri dialogui, pasirengę pateikti iniciatyvų, kad būtų pasiektas tarpusavio supratimas ir sumažėtų įtampa ESBO regione... Ypač daug dėmesio norime skirti padėties gerinimui saugumo srityje, padėti ieškoti taikaus sprendinio regioniniams konfliktams“, – kalbėjo jis.

„Mums reikia sutelkti dėmesį į taikų Ukrainos konflikto išsprendimą pagal Minsko susitarimus, gerbiant Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir vienybę“, – sakė Z. Rau.

„Kelios savaitės susiduriame su didelės karinės eskalacijos Rytų Europoje galimybe. Neseniai mus pasiekė reikalavimai dėl garantijų saugumo srityje – svarbioje ESBO sferos dalyje“, – sakė jis. – Mes neabejingi šalių narių pareikštiems prieštaravimams dėl saugumo... Tikiu, kad ESBO yra tinkama platforma visiems... saugumo aspektams aptarti.“

Tuo pačiu jis pažymėjo, kad iškilus karinės eskalacijos regione galimybei reikia „tarptautinio įvertinimo ir deramos reakcijos“.

Anksčiau Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pažymėjo, kad ESBO drauge su ES ir NATO yra labai svarbus veikėjas užtikrinant Europos saugumą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybė praeitą mėnesį Vakarams pateikė virtinę reikalavimų – be kita ko, nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina ar Sakartvelas, taip pat apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijoje.

Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu, nors Maskva reikalauja tvirtų garantijų, kad Aljansas toliau nesiplės jos teritorijos link.

„Siūlome nagrinėti tekstą papunkčiui“, kad būtume pasirengę pasirašyti teisiškai įpareigojančius susitarimus, sakė S. Riabkovas.

„Šiandien tai neįmanoma, nes dėl pagrindinių šių tekstų elementų JAV ir jų sąjungininkės iš tikrųjų mums sako „ne“, – tvirtino jis.

S. Riabkovas, kuris pirmadienį vadovavo Rusijos delegacijai derybose su JAV pareigūnais Ženevoje, sakė, kad sunku pasitikėti NATO šalimis.

Itin svarbios derybos vyksta baiminantis, kad Rusija gali įsiveržti į savo provakarietišką kaimynę Ukrainą.

JAV senatoriai iš prezidento Joe Bideno Demokratų partijos trečiadienį pagrasino didelėmis pasekmėmis, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, įskaitant sankcijas prezidentui V. Putinui ir rusų bankams, taip pat 500 mln. dolerių (439,75 mln. eurų) vertės papildomą karinę pagalbą Kijevui.

S. Riabkovas sakė, kad Rusija prisitaikė prie sankcijų, pirmą kartą įvestų 2014 metais dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje kurstymo, ir dėl spaudimo nepalūš.

J. Stoltenbergas: Suomija ir Švedija galėtų greitai tapti NATO narėmis

Suomija ir Švedija galėtų greitai prisijungti prie NATO, jei pateiktų prašymus dėl narystės, pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Žinoma, daugeliu atžvilgiu jos (Suomija ir Švedija) labai arti NATO visais aspektais. Turint tai galvoje, procesas būtų greitas, jeigu jos nuspręstų pateikti paraiškas“, – sakė NATO vadovas, ketvirtadienį paklaustas, kaip greitai šios valstybės galėtų būti priimtos į Aljansą.

J. Stoltenbergas paaiškino, kad Suomija ir Švedija yra artimos Aljanso partnerės, NATO ir šios šalys rengia bendrus mokymus. Be to, pasak generalinio sekretoriaus, šios šalys atitinka daugelį NATO standartų, turi gerai funkcionuojančias gynybos ir saugumo institucijas.

J. Stoltenbergas pridūrė, kad bet kokiu atveju Suomijos ir Švedijos prisijungimui būtų reikalingas politinis sprendimas – tiek šių valstybių, tiek 30 NATO narių.

Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija negali dėti pastangų mažinti įtampą santykiuose su Vakarais skambant Aljanso pareiškimams apie jo būsimą plėtrą.

„Girdime NATO pareiškimus, kad NATO toliau plėsis. Girdime Amerikos atstovų pareiškimus, kviečiančius į NATO naujas šalis. Turiu galvoje Suomiją ir Švediją. Girdime kai kurių NATO valstybių pareiškimus su reikalavimais didinti kontingentą jų teritorijose. Negi mes turėtume dėti pastangas deeskaluoti padėtį tokiomis aplinkybėmis?“ – sakė D. Peskovas žurnalistams, paklaustas, ar Rusija gali pasiųsti Vakarams signalą apie mažėjančią įtampą.

„Jeigu NATO nori mums nurodinėti, kaip ir kur perkėlinėti mūsų ginkluotąsias pajėgas Rusijos teritorijoje, tai vargu bau įmanoma. Kalbame apie Rusijos teritoriją. Rusija neperkėlinėja savo ginkluotųjų pajėgų kitose valstybėse. Tai taip pat labai principinis momentas“, – pabrėžė Kremliaus atstovas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 01 13 14:46
Spausdinti