PixabayRusija antradienį sieks sugrįžti į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą, taip tikrindama, ar turi slapų rėmėjų, nepaisant aršios Vakarų šalių kritikos dėl jos invazijos į Ukrainą.
Rusijos, kuri iš Ženevoje įsikūrusios organizacijos buvo pašalinta po to, kai praėjusiais metais įsiveržė į Ukrainą, likimas spręsis Generalinės Asamblėjos balsavime dėl naujos vietos 2024–2026 metų kadencijai.
Balsavimas įvyks praėjus vos kelioms dienoms po to, kai per Maskvos pajėgų raketų ataką Ukrainos Hrozos kaime žuvo daugiau kaip 50 žmonių, nors nuo to laiko pasaulio dėmesys pakrypo į naujai kilusį Izraelio ir palestiniečių kovotojų judėjimo „Hamas“ karą.
Albanijos, kuri su Rusija konkuruoja dėl vietos Taryboje ir griežtai kritikuoja jos invaziją į Ukrainą, ambasadorius prie JT sakė, kad Generalinė Asamblėja turi svarbų pasirinkimą, kad „parodytų, jog nėra pasirengusi priimti padegėjo vietoj ugniagesio.“
„Kaimynų agresoriams, nekaltų žmonių žudikams, sąmoningiems civilinės infrastruktūros, uostų ir grūdų saugyklų griovėjams, tiems, kurie deportuoja vaikus ir tuo didžiuojasi, tiems, kurie naudoja kankinimus ir seksualinį smurtą kaip ginklą, tiems, kurie įžūliai negerbia žmogaus teisių įstatymų, nėra vietos Žmogaus teisių taryboje“, – Saugumo Tarybos posėdyje sakė Feritas Hoxha.
47 Žmogaus teisių tarybos valstybės narės skirstomos pagal regionus, o kiekviena didelė regioninė grupė paprastai iš anksto atrenka savo kandidates, kurias vėliau tvirtina Generalinė Asamblėja.
Tačiau šiemet dvi grupės turi daugiau kandidačių nei yra laisvų vietų.
Lotynų Amerikoje Brazilija, Kuba, Dominikos Respublika ir Peru pretenduoja į tris, o Rytų Europoje Albanija, Bulgarija ir Rusija – į dvi vietas.
Atranka vyks slaptu balsavimu, kuris bus tarsi patikrinimas Rusijos teiginiui, kad ji turi rėmėjų tarp besivystančių šalių, pavargusių nuo Vakarų milijardų dolerių (eurų) paramos Ukrainai.
Už Rusijos narystės Taryboje sustabdymą 2022-ųjų balandį balsavo 93 šalys, o 24 šalys tam nepritarė. Šis prieš Rusiją nukreiptas balsavimas nebuvo toks vienašališkas kaip kitos Ukrainos teritorinį vientisumą ginančios rezoliucijos, kurioms pritarė apie 140 šalių.
Balsavimai šioje taryboje yra sudėtingesni, nes kai kurios šalys, kurių pačių tvarkymasis žmogaus teisių srityje kruopščiai tikrinamas, nerimauja dėl leidimo taikyti poveikio priemones.
