ScanpixBūsimasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė šoką visoje Europoje, kai atsisakė atmesti galimybę panaudoti karinę jėgą, kad būtų aneksuota didžiausia pasaulyje sala – 57 tūkst. gyventojų turinti autonominė teritorija, priklausanti Danijai. Politico.eu aiškinasi, kaip viskas vyktų, jei jis išties pasiųstų savo karius.
1951 m. Jungtinės Valstijos pasirašė susitarimą su Danija, kuriuo įsipareigojo saugoti Grenlandiją nuo užpuolimo. Prabėgus 74 metams, grėsmė kyla iš Amerikos. D. Trumpas, kuris taip pat iškėlė idėją JAV perimti Kanadą ir Panamos kanalą, jau seniai žvalgosi į Grenlandiją – strategiškai svarbią salą, kurioje gausu naudingųjų iškasenų ir naftos.
Nors nekyla abejonių, kuri šalis laimėtų kovą, pabrėžia Politico.eu, Danija galėtų turėti daugiau šansų, jei kreiptųsi į teisininkus. Kopenhaga galėtų jų paklausti, ar ES kaip nors privalo ginti Grenlandiją, ar ji galėtų remtis NATO bendros gynybos nuostatomis prieš didžiausios Aljanso narės puolimą ir kokie yra Vašingtono įsipareigojimai pagal 1951 m. sutartį.
JAV gynybos biudžetas yra bene didžiausias pasaulyje – praėjusiais metais jis siekė 948 mlrd. dolerių. Jos ginkluotosiose pajėgose tarnauja 1,3 mln. karių, kurių dalis šiuo metu dislokuota Grenlandijoje. Savo ruožtu, Danija pernai išleido 9,9 mlrd. dolerių, turi tik 17 tūkst. karių, o didžioji dalis jos sunkiosios sausumos karinės technikos buvo perduota Ukrainai. Kai kurie Danijos pakrančių apsaugos laivai dažnai plaukioja pietryčių Grenlandijoje, tačiau Danijos spauda pranešė, kad programinė įranga, reikalinga šaudyti į taikinius, taip ir nebuvo nupirkta ir įdiegta.
Jei D. Trumpas iš tiesų įgyvendintų savo grasinimą jėga aneksuoti Grenlandiją, „tai būtų trumpiausias karas pasaulyje, Grenlandijoje nėra jokių gynybinių pajėgumų“, – sakė Danijos tarptautinių studijų instituto vyresnysis tyrėjas Ulrikas Pramas Gadas.
Aukščiausi pareigūnai, įskaitant Danijos užsienio reikalų ministrą Larsą Løkke Rasmusseną ir jo kadenciją baigiantį JAV kolegą Antony Blinkeną, iš pradžių atmetė D. Trumpo komentarus. Tačiau ketvirtadienį Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen surengė susitikimą su partijų lyderiais, kad aptartų šį klausimą, o L. L. Rasmussenas atsitraukė nuo savo pirminės nerūpestingos reakcijos: „Mes į tai žiūrime labai rimtai, tačiau neturime ambicijų eskaluoti žodžių karą su prezidentu, kuris yra pakeliui į Baltuosius rūmus.“
Pagal 1951 m. paktą JAV prisiėmė teisinį įsipareigojimą gintis nuo bet kokio užpuolimo didžiulėje Arkties saloje, atsižvelgiant į tai, kad Danijos ginkluotosios pajėgos nesugebėtų be pagalbos atremti galimo agresoriaus.
„Danija puikiai suprato, kad pati viena negali apginti Grenlandijos nuo nieko“, – sakė Kopenhagos universiteto Karinių studijų centro vyresnysis tyrėjas Kristianas Søby Kristensenas. Jei D. Trumpas vis dėlto bandytų jėga užgrobti teritoriją, „kyla klausimas: su kuo [amerikiečiai] kovotų? Su savo kariuomene? Jie jau ten yra“, – pridūrė jis.
Pasibaigus Šaltajam karui JAV gerokai sumažino savo karinį buvimą saloje, tačiau Grenlandijos šiaurės vakaruose esančioje Pitufiko kosminėje bazėje tebėra ankstyvojo perspėjimo radiolokacinė stotis. Tai pagrindinis objektas, galintis pastebėti balistines raketas.
O Danijos ginkluotosios pajėgos nėra nei aprūpintos, nei apmokytos pasipriešinti JAV invazijai. Jos „rūpinasi įprastesne taikos meto karine veikla“, – paaiškino K. Søby Kristensenas.
Praėjusių metų gruodį Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas paskelbė apie naują gynybos išlaidų paketą, kurio vertė– „dviženklė milijardų kronų suma“, skirtą dviem didelio nuotolio bepiločiams lėktuvams, dviem šunų kinkiniams patruliuoti ir dviem inspekciniams laivams įsigyti. Iš šių pinigų taip pat turėjo būti finansuojamas daugiau žmonių įdarbinimas Danijos Arkties vadavietėje sostinėje Niuke ir Kangerlussuako oro uosto atnaujinimas, kad jis būtų pritaikytas naikintuvams F-35.
Pasak Danijos karališkojo gynybos koledžo docento Marko Jacobseno, šį postūmį paskatino JAV reikalavimai, įskaitant D. Trumpo reikalavimus per jo pirmąją kadenciją. Kai 2019 m. D. Trumpas pirmą kartą iškėlė idėją pirkti Grenlandiją, „tai buvo dalis JAV strategijos, kuria siekta priversti Daniją išleisti daugiau [savo] karinio biudžeto Grenlandijai stebėti“, – sakė jis.
Nors Danijos ginkluotosios pajėgos yra daug mažesnės nei JAV, Kopenhaga vis dėlto yra tarp tų Europos sostinių, kurios, prasidėjus karui Ukrainoje, labai rimtai atsižvelgė į būtinybę stiprinti gynybą, pabrėžia Politico.eu. Pernai Danija gynybai išleido 2,37 proc. savo BVP – daugiau nei NATO nustatytas 2 proc. tikslas – ir planuoja toliau didinti išlaidas. Danijos karinės oro pajėgos keičia savo F-16 lėktuvų parką moderniais JAV gaminamais F-35 naikintuvais ir šiuo metu siekia įsigyti oro gynybos sistemų.
Tačiau Danija taip pat gerokai sumažino savo ginkluotės atsargas atiduodama Kijevui artilerijos sistemas ir tankus, argumentuodama, kad, skirtingai nei ukrainiečiai, danai nesusiduria su tiesiogine grėsme.
Vis dėlto dovanota karinė įranga būtų mažai naudinga ginant Grenlandiją nuo JAV invazijos. „Vienintelis būdas ten veikti – ore arba jūroje. Sausumos karas Grenlandijoje turi labai mažai prasmės“, – sakė P. Søby Kristensenas.
Jei Kopenhaga priešintųsi remdamasi taisyklėmis ir įstatymais, ji galėtų prašyti ES pagalbos, svarsto Politico.eu. Trečiadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noëlis Barrot pareiškė, kad Europos Sąjunga neleis užgrobti žemės – tačiau neaišku, ar Kopenhaga iš tikrųjų galėtų remtis ES karine pagalba.
Jei JAV įsiveržimas į Grenlandiją būtų „labai teorinis“, būtų taikoma ES savitarpio pagalbos sąlyga, numatyta Sutarties 42 straipsnio 7 dalyje, šią savaitę žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.
Tačiau ši išlyga „dabartine savo forma yra beprasmė, nes už jos nėra jokios realios karinės jėgos“, – rašė Danielis Fiottas iš Briuselio valdymo mokyklos Saugumo, diplomatijos ir strategijos centro.
Taip pat neaišku, ar Danija, kuri kartu su JAV yra viena iš NATO steigėjų, galėtų remtis 5 straipsniu – Aljanso savitarpio pagalbos sąlyga – prieš kitą sąjungininkę.
„Iš esmės NATO narė aneksuotų kitos NATO narės teritoriją. Taigi tai būtų gana nežinoma teritorija, – sakė Europos užsienio santykių tarybos vyresnioji politikos bendradarbė Agathe Demarais. – Kai apie tai pagalvoji, tai neturi jokios prasmės.“
