NATOIki šiol sąjungininkai tiekė ginkluotę Ukrainai su sąlyga, kad ji nebus naudojama Rusijos teritorijoje, bet, regis, laikai keičiasi.
Kiekviena sąjungininkė pati nuspręs, ar perduoti Ukrainai naikintuvus F-16, tačiau šalis turi teisę į savigyną, įskaitant smūgius į teisėtus Rusijos karinius objektus už Ukrainos ribų. Tai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė interviu Laisvosios Europos radijui (RFE/RL) Briuselyje.
J. Stoltenbergas mano, kad Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno mirtis ir pirmieji per daugelį mėnesių Rusijos laimėjimai mūšio lauke turėtų padėti sutelkti NATO ir jos sąjungininkių dėmesį į neatidėliotiną būtinybę remti Ukrainą.
NATO vadovas sakė, kad Ukrainos pajėgų pasitraukimas iš Avdijivkos miesto po mėnesius trukusių intensyvių kovų rodo, jog reikia daugiau karinės pagalbos, „siekiant užtikrinti, kad Rusija nepasiektų tolesnių laimėjimų“.
„Esu tvirtai įsitikinęs, kad geriausias būdas pagerbti Aleksejaus Navalno atminimą – užtikrinti, kad mūšio lauke laimėtų ne prezidentas Putinas, o Ukraina“, – sakė J. Stoltenbergas.
Pasak J. Stoltenbergo, Ukrainos sąjungininkės daugiausia dėmesio skyrė 61 mlrd. dolerių vertės JAV karinės pagalbos paketui, tačiau, kol jis tebėra įstrigęs Atstovų Rūmuose, kitos šalys, įskaitant Švediją, Kanadą ir Japoniją, ėmė didinti savo pagalbą.
„Žinoma, mes labiausiai susitelkę į JAV, tačiau taip pat matome, kaip kitos sąjungininkės iš tiesų stiprina savo pastangas ir teikia didelę paramą Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas.
Paklaustas, kada Ukraina galės panaudoti naikintuvus F-16, J. Stoltenbergas atsakė, kad to pasakyti neįmanoma. Jis pakartojo, kad visos Ukrainos sąjungininkės nori, kad jie ten atsidurtų kuo anksčiau, tačiau sakė, kad F-16 efektyvumas bus didesnis, jei pilotai bus gerai apmokyti, o techninės priežiūros įgulos ir kitas pagalbinis personalas bus gerai pasirengęs.
„Taigi, manau, kad turime klausti karinių ekspertų, kada tiksliai būsime pasirengę arba kada sąjungininkės bus pasirengusios pradėti siųsti F-16, – sakė jis. – Kuo greičiau, tuo geriau“.
Pasak J. Stoltenbergo, kiekviena sąjungininkė pati nuspręs, ar pristatyti F-16 į Ukrainą, o sąjungininkės vykdo skirtingą politiką. Tačiau kartu jis sakė, kad karas Ukrainoje yra agresijos karas ir Ukraina turi teisę į savigyną, įskaitant smūgių sudavimą teisėtiems Rusijos kariniams objektams už Ukrainos ribų.
Tuo metu Vokietijos parlamento – Bundestago – deputatai balsų dauguma nepritarė opozicijos pasiūlymui tiekti Ukrainai raketas „Taurus“.
Ketvirtadienio balsavimas buvo vardinis. Kaip praneša „Ukrinform“, to primygtinai reikalavo pasiūlymo autoriai – CDU/CSU frakcija.
Už balsavo 182 deputatai, prieš – 480, o penki parlamentarai susilaikė.
Didžiausia opozicinė jėga parlamente ragino ryžtis „tikram posūkiui Vokietijos užsienio ir saugumo politikoje“, kuris turėtų apimti neatidėliotiną Vokietijos turimų ginkluotės sistemų, įskaitant sparnuotąsias raketas „Taurus“, ir amunicijos tiekimą Ukrainai.
Svečių tribūnoje balsavimą stebėjo Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas, Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas, kiti Ukrainos atstovai.
Tai jau ne pirmas kartas, kai Bundestago deputatai balsuoja prieš, nors daugelis vyriausybinės koalicijos partijų politikų palaiko raketų perdavimą Ukrainai ir atvirai kritikuoja Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo dvejones šiuo klausimu. Tačiau partijų „kodeksas“ numato, kad ginčytinais klausimais frakcijos balsuoja taip, kaip mano dauguma.
