president.gov.uaUkrainoje antradienį, minint 10-ąsias istorinių Maidano protestų metines, vieši Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius bei Moldovos prezidentė Maia Sandu.
Pastaruoju metu, kai pasaulio dėmesys sutelktas į Vidurio Rytus ir kyla klausimų dėl JAV finansavimo Ukrainai, aukšto rango pareigūnų kelionėmis siekiama patikinti Kyjivą, kad Vakarų karinė ir politinė parama jam nenutrūks.
„Gera grįžti į Kyjivą – tarp draugų“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Ch. Michelis kartu su nuotrauka, kurioje jis nufotografuotas prie traukinio.
Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius taip pat atvyko į Kyjivą ir susitiko su savo kolega ukrainiečiu Rustemu Umerovu kariniuose poligonuose, kur jie drauge stebėjo snaiperių pratybas.
„Esu čia dar kartą, pirmiausia norėdamas pažadėti tolesnę paramą, taip pat išreikšti mūsų solidarumą ir gilų ryšį, taip pat susižavėjimą narsia, drąsia ir brangiai kainuojančia kova, kuri čia vyksta“, – anksčiau sakė B. Pistorius, padėjęs gėlių Maidano aikštėje sostinės centre.
Ministras pagerbė prieš 10 metų per proeuropietiškus protestus nužudytus demonstrantus, pranešė vokiečių naujienų agentūra „dpa“.
„Drąsūs įvairaus amžiaus žmonės išėjo į gatves už laisvę, už suartėjimą su Europa ir už tai sumokėjo savo gyvybėmis“, – kalbėjo B. Pistorius.
Tuo tarpu Moldovos prezidentė M. Sandu drauge su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pirmąja Ukrainos ponia Olena Zelenska pagerbė žuvusiųjų atminimą prie „Dangaus šimtinės“ memorialo.
president.gov.ua„Drąsos pergalė“
V. Zelenskis antradienį susiejo istorinius prodemokratinius protestus Kyjive prieš dešimtmetį su Maskvos plataus masto invazija į jo šalį, o demonstracijas Maidano aikštėje pavadino pirmąja pergale kare su Rusija.
Maidano protestai kilo 2013 metų pabaigoje, kai tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė asociacijos susitarimo su Europos Sąjunga. Vėliau kilo karas su prorusiškais Rytų Ukrainos separatistais, o Rusija aneksavo Krymą. Galiausiai Kremlius 2022-ųjų vasarį surengė plataus masto invaziją į šalį.
Proeuropietiškų protestų judėjimo metu per smurtinius susirėmimus su saugumo pajėgomis sostinėje žuvo apie 100 civilių.
„Įvyko pirmoji šiandieninio karo pergalė. Pergalė prieš abejingumą. Drąsos pergalė. Orumo revoliucijos pergalė“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime, skirtame kelis mėnesius trukusio protesto judėjimo 10-osioms metinėms paminėti.
Savo ruožtu Kremlius pavadino Maidano protestus bandymu nuversti vyriausybę, remiamą užsienio jėgų.
„Tai buvo perversmas. Tai buvo valdžios nuvertimas, kurį rėmė užsienis. Reikia vadinti dalykus tikrais jų vardais“, – antradienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis teigė, kad Rusijos tikslas tebėra toliau tęsti invaziją į Ukrainą. Pernai Maskva paskelbė aneksavusi keturias Ukrainos teritorijas, nors jų niekada nekontroliavo.
Tuo metu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen vaizdo pranešime pasveikino Ukrainos laisvės troškimą ir jos prašymą įstoti į 27 valstybių Europos Sąjungą.
„Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje, – sakė ji. – Ateitis, už kurią kovojo Maidanas, pagaliau tik prasidėjo.“
V. Zelenskis gyrė savo šalies pažangą siekiant narystės ES nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo praėjusių metų vasarį.
„Metai po metų, žingsnis po žingsnio, darome viską, kad mūsų žvaigždė šviestų ES vėliavos žvaigždžių rate, kuris simbolizuoja Europos tautų vienybę. Ukrainos žvaigždė“, – sakė jis.
Europos Komisija anksčiau šį mėnesį rekomendavo pradėti oficialias derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova ir pasiūlė valstybėms narėms suteikti Sakartvelui kandidato statusą.
Pasistūmėjimas kairiajame Dnipro krante
Išvakarėse V. Zelenskis susitiko su Kyjive viešėjusiu Pentagono vadovu, kuris pranešė apie dar 100 mln. dolerių (91,5 mln. eurų) karinę pagalbą, o praėjusią savaitę priėmė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorių Davidą Cameroną, kuris pažadėjo tolesnę Londono paramą.
Šie vizitais surengti po didesnių laimėjimų neatnešusio Ukrainos kontrpuolimo šalies pietuose ir rytuose, kurį ukrainiečiai pradėjo šią vasarą, sukaupę vakarietiškų ginklų atsargas.
Tačiau neseniai Ukraina pareiškė atkovojusi kelis kilometrus žemės rytiniame Dnipro upės krante, kuris yra faktinė fronto linija šalies pietuose.
Tuo metu Rusijos gynybos ministras antradienį atmetė šiuos teiginius, sakydamas, kad jo kariai sutrukdė Ukrainos bandymams išsilaipinti okupuotame krante Chersono regione, ir tvirtino, kad Ukrainos kariuomenė patyrė milžiniškų nuostolių.
Tuo tarpu dvi Rusijos raketos pataikė į ligoninę rytiniame Ukrainos Donecko regione. Sužeisti šeši žmonės, o dar daugiau jų gali būti palaidoti po griuvėsiais, antradienį pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
Rusijos pajėgos naktį atakavo Ukrainą, panaudodamos 10 „Shahed“ tipo dronų, keturias S-300 raketas ir vieną sparnuotąją raketą „Iskander-K“, antradienį pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Devyni „Shahed“ ir raketa „Iskander-K“ buvo sėkmingai perimti, teigė ukrainiečių pajėgos.
Per praėjusią parą šalies pietrytiniuose regionuose žuvo mažiausiai penki Ukrainos civiliai gyventojai, dar 10 buvo sužeisti, antradienį pranešė prezidento kanceliarija.
Civiliai gyventojai beveik kasdien tampa Rusijos smūgių aukomis.
Jungtinės Tautos antradienį pranešė, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, įskaitant daugiau kaip 560 vaikų, ir daugiau kaip 18,5 tūkst. buvo sužeisti.
JT žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje pažymėjo, kad tikrasis aukų skaičius greičiausiai yra gerokai didesnis, nes sunku patikrinti žuvusiųjų skaičių.
