ScanpixRusijos privačiai karinei grupuotei „Wagner“ pagrasinus nuversti Rusijos karinę vadovybę, šalies prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį susidūrė su didžiausiu iššūkiu savo ilgamečiam valdymui.
62-ių Jevgenijus Prigožinas penktadienį ir šeštadienį paskelbė virtinę pranešimų apie tai, kad jis su „Wagner“ samdiniais įžengė į Rusijos pietinį Rostovą prie Dono ir užėmė mieste esančias karines teritorijas.
Tai sukėlė daugybę nepaprastai greitai besivysčiusių įvykių: „Wagner“ iš pradžių grasino žygiuoti į Maskvą, tačiau šeštadienio vakarą J. Prigožinas paskelbė atsitraukiantis.
Dėl ko prasidėjo maištas?
Pastaraisiais mėnesiais J. Prigožinas aršiai kritikavo Rusijos karinę vadovybę, kaltino ją dėl „Wagner“ karių žūčių Rytų Ukrainoje.
„Wagner“ vadeiva kaltino Rusijos vadus, kad jie nepakankamai apginkluoja samdinius ir veikia per lėtai dėl biurokratijos.
Penktadienį J. Prigožino pyktis pasiekė apogėjų, kai jis apkaltino karinę vadovybę dalinant įsakymus smogti „Wagner“ stovykloms ir taip pražudant didelį skaičių pajėgų.
„Wagner“ vadeiva pažadėjo „eiti iki galo“ ir vėliau pareiškė, kad jo pajėgos numušė Rusijos oro pajėgų sraigtasparnį.
Dar vėliau jis paskelbė, kad „Wagner“ be šuvio užėmė karines bazes Rostove prie Dono.
Pasak pranešimų, J. Prigožino pajėgos tęsė žygį. Lipecko regiono, kurio sostinė yra 420 kilometrų nutolusi nuo Maskvos, gubernatorius pranešė, kad „Wagner“ kariai juda per regiono teritoriją.
Tačiau šeštadienio vakarą J. Prigožinas paskelbė, jog jo kariai „sukasi atgal“, kad išvengtų kraujo praliejimo.
„Wagner“ pajėgos taip pat pradėjo trauktis iš Rostovo prie Dono.
Kaip reagavo Maskva?
V. Putinas „Wagner“ maištą pavadino „mirtine grėsme“ Rusijai ir paragino šalį vienytis.
Rusijos prezidentas sakė, kad „Wagner“ veiksmai buvo išdavystė, ir pažadėjo „neišvengiamą bausmę“.
Maskvoje ir keliuose kituose regionuose, tokiuose kaip Rostovas ir Lipeckas, buvo sustiprintas saugumas. Į pietus nuo sostinės esančiame Kalugos regione įvesti kelionių apribojimai.
V. Putinas apie situaciją telefonu kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) ir Kazachstano bei Uzbekistano lyderiais.
Padėtį jis aptarė ir su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka, tarpininkavusiu deryboms su J. Prigožinu ir paskelbusiu, kad su juo sutarė dėl „Wagner“ atsitraukimo.
Kas yra „Wagner“ kariai?
Šios privačios pajėgos buvo dislokuotos konfliktuose Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, nors „Wagner“ vadovybė tai nuolat neigia.
Pernai Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje, J. Prigožinas pripažino, kad jis yra „Wagner“ įkūrėjas.
Ši grupuotė verbuoja narius iš Rusijos kalėjimų mainais už amnestiją.
Rytų Ukrainoje šios pajėgos kovojo vienuose svarbiausių Rusijai mūšių.
Kas laukia „Wagner“?
Kremlius paskelbė, kad per A. Lukašenkos tarpininkautas derybas sutarta, jog J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, o jo atžvilgiu bus panaikinti visi kaltinimai.
Žygį į Maskvą pradėję „Wagner“ pajėgų nariai taip pat nebus teisiami, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kokia viso to įtaka karui Ukrainoje?
„Wagner“ maištas buvo didžiausias iššūkis ilgam V. Putino valdymui ir rimčiausia Rusijos saugumo krizė nuo tada, kai jis atėjo į valdžią 1999 metais.
Tai galėjo nukreipti Rusijos dėmesį ir išteklius nuo mūšio laukų Ukrainoje kaip tik tuo metu, kai Kyjivas tęsia kontrpuolimą, siekdamas susigrąžinti okupuotas teritorijas.
Vykstant neramumams Rusijoje, Ukrainos pajėgos pradėjo kelis naujus puolimus rytiniame fronte.
Ukrainos gynybos viceministrė Hana Mallar paskelbė, kad Ukrainos pajėgos šeštadienį atakavo Rusijos linijas netoli Orichovo-Vasylivkos, Bachmuto, Bohdanivkos, Jahidnės, Klišivkos ir Kurdiumivkos miestų ir „ties visomis kyptimis pasiekė progresą“.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad V. Putinas tikriausiai yra „labai išsigandęs ir turbūt kažkur slepiasi“.
Jis taip pat pakartojo savo raginimą Vakarų sąjungininkams „suteikti visus gynybai reikalingus ginklus“.
Visgi Kremlius teigia, kad „Wagner“ maištas neturės įtakos tęsiant invaziją Ukrainoje.
