Pirmadienį į Lietuvą atvyko pirmieji 20 Vokietijos brigados karių. Žinia – džiugi, bet viena kregždė, kaip sakoma, dar ne pavasaris. Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad pastarųjų karių galėjome ir nesulaukti, kadangi patys vokiečiai svarstė apie savo galimybes ir norus, o Seimo narys Žygimantas Pavilionis sako, kad vokietijos karių atvykimas yra istorinis įvykis visam NATO.
Nors Vokietijos karių į Lietuvą kol kas atvyko tik 20, Ž. Pavilionis sako, kad pats faktas yra ganėtinai istorinis.
„Aš manau, istorinis (įvykis) ne tik Lietuvai, bet ir apskritai visai NATO, nes tokiu buvimu priešakinėse, galima sakyti, fronto linijose niekas mums neprilygsta“, – teigia Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Anot jo, iki šiol gal tik Lenkija galėjo džiaugtis didesniu JAV karių buvimu.
Užsienio politikos vilkas sako, kad pastarasis įvykis taip pat parodo labai didelį pokytį, įvykusį Vokietijos politikoje. „Ta sostinė, kuri paprastai prieštaraudavo mūsų politikai Rytuose, rodo pavyzdį visiems kitiems. Taip apibendrinus galima sakyti, Berlynas turbūt labiausiai pasikeitė nuo 2022 m., palyginti su visomis kitomis NATO sostinėmis, ir ima lyderiauti šalia Amerikos“, – teigia Ž. Pavilionis.
A. Anušauskas primena, kad 1200 vokiečių, anot jo, jau dabar yra Lietuvoje, o Vokietijos kariai mūsų valstybėje apskritai yra nuo 2017 m., nors ir neveikė kaip brigada.
Nors brigadą formuosiantys vokiečių kariai – jau Lietuvos žemėje, dabar jau buvęs ministras teigia, kad dar prieš metus būta klausimo, ar apskritai sulauksime Vokietijos pagalbos. „Sunkiausia buvo prieš metus, nes ir mūsų viešojoje opinijoje jautėsi didelių abejonių vokiečių galimybėmis, norais būti Lietuvoje. Praeitų metų pavasaris buvo toks kritiškiausias laikotarpis, kai mums tyliai, už uždarų durų teko su jais daug kalbėtis, ir pavasarį iš esmės ir buvo sutarta, kad bus vis dėlto nuolatinio dislokavimo pajėgumai“, – sako A. Anušauskas.
Visą pokalbį su A. Anušausku ir Ž. Pavilioniu žiūrėkite laidoje „Alfa taškas“.
JWPLAYER_MAIN:2513