Meniu
Prenumerata

pirmadienis, balandžio 29 d.


INTERVIU
A. Armonaitė: Lietuva negali ir neturi būti pigios darbo jėgos šalimi interviu
Liepa Žeromskaitė, specialiai iš Niujorko
Žygimantas Gedvila/BNS
A. Armonaitė.

„Europa kartais miega, būtent reguliuodama, bet ne akceleruodama. Labai gerai mokame reguliuoti, bet kur veržlumas?“,– pokalbyje su IQ klausė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Kalbamės Šiaurės Amerikos ir Lietuvos forume. Kuo šis žemynas yra svarbus Lietuvos verslui?

Visų pirma, tai yra galimybių šalis, visada buvo. O Lietuva yra eksportuojanti valstybė. Viską, ką mes pagaminame, nesvarbu, ar tai būtų paslaugos, ar prekės, eksportuojame ir parduodame visame pasaulyje – taip sudaryta ekonomika. Saugioje, inovatyvioje, įdomioje JAV rinkoje, man atrodo, norėtų dirbti kuo daugiau verslo.

Dar daugiau, mes norime ir amerikietiškų bendrovių Lietuvoje. Jos atsineša ne tik inovatyvias idėjas, bet ir pozityvią, amerikietišką filosofiją, kuri, tiesą sakant, labai gerai sutampa su lietuvių darbo etika. Tokios bendrovės, kaip „Thermo Fischer Scientic“, IBM, „Citco“, – tai įmonės, kurios gana stiprų vaidmenį atlieka mūsų šalies investiciniame klimate ir mums norisi daugiau tokių bendrovių.

O dabar, kai visas pasaulis kuria technologijas kiekvieną dieną, labai svarbu bendrauti ir startuolių, technologijų srityje, būtent tai ir darome.

Ne pirmą dieną leidžiate Niujorke. Kuo buvo naudingas šis jūsų vizitas JAV, ką pavyko pasiekti?

Kai kalbame apie investicijas, ministro darbas, ko gero, skirstomas į dvi dalis – tai naujų investicijų pritraukimas, nesvarbu, ar tai būtų tiesioginės užsienio investicijos, ar investiciniai fondai, kapitalo rinkų žaidėjai. Bet kita pusė yra darbas su egzistuojančiais investuotojais. Šįkart kalbėjomės su jau egzistuojančiais investuotojais – su tų įmonių vadovais, valdybomis. Yra daugybė klausimų, į kuriuos galbūt negali atsakyti vien mūsų specialistai, kurie yra puikūs ir dirba su, pavyzdžiui, investicijomis, bet yra politinių klausimų, geopolitinių klausimų, mūsų noras ne tik parodyti dėmesį, bet ir pakviesti iš naujo investuoti Lietuvoje, į plėtrą. Egzistuojančių investicijų plėtra yra ne ką mažiau svarbi nei naujų investicijų pritraukimas. Tad Niujorke koncentravomės pirmas tris dienas į pokalbius su egzistuojančiais Lietuvoje investuotojais, su jų įmonių vadovybėmis, kalbėjome apie geopolitiką, technologijų ateitį, ir tai svarbu.

O verslo forumas, žinoma, sutraukia ir amerikiečius, ir lietuvius, ir kas yra svarbu, – tai ne tik renginys, kuris įvyksta vieną dieną, bet ir renginiai šalia jo. Mes turime ir apsikeitimą patirtimi dėl eksporto užmezgimo, įėjimo į JAV rinką, turime ir naujų kontaktų užmezgimo vakarus, įvairius workshopus.

Diego Quintanar/NALB Forum
Niujorke kovą vykęs Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forumas.

Ar galima išskirti sektorius, kur mes labiausiai laukiame tų JAV investicijų?

Nesvarbu, ar kalbame apie investicijas, ar apie inovacijų auginimą Lietuvoje, žinoma, turime išskyrę kai kuriuos prioritetus – tai biotechnologijos, IT, inžinerija, sakyčiau, ir energetika. Bet tikiu creative disruption fenomenu – kūrybinio sukrėtimo fenomenu, kurį išplėtojo [Josephas – IQ past.] Schumpeteris, kad iš esmės politikai, sprendimų priėmėjai neturėtų kurti tų technologijų ar nurodinėti, kuria kryptimi judėti. Žmonės turi idėjų, jas plėtoja, ir taip gali bet kas atsirasti. Tačiau mūsų darbas yra padaryti investicinį klimatą kuo palankesnį žmonėms ir toms idėjoms skleistis, tam kūrybiniam sukrėtimui atsirasti – jei tai startuolių ekosistema, tai visokios akceleravimo programos, investiciniai sprendimai. Va ir „Plug and Play“ iš Silicio slėnio atėjo, Lietuva atidarė savo inovacijų hubą Silicio slėnyje, labai džiaugiuosi, ir tai yra būtent mūsų komandos projektas, daugybė žmonių prie to prisidėjo, nors anksčiau Lietuva niekada nesvajojo to daryti. Tad mūsų darbas yra sudaryti sąlygas, o tada žmonės, dalyvaudami tame kūrybiniame sukrėtime, sukurs tokias įmones, ir tokių bendrovių, kaip „Nord VPN“, „Vinted“, bus tik daugiau, jų jau ir atsiranda.

Jūsų kaip ministrės kadencijos ratas artėja link pabaigos. Kuo turite pasidžiaugti, ką pavyko nuveikti per šiuos metus, kokie klausimai liko neatsakyti, ko pritrūko?

Manau, kad Lietuva įgavo labai gerą pagreitį kalbant apie visą progresyvią, inovatyvią ekonominę darbotvarkę. Mes atlaikėme visas krizes – tai reikalavo pastangų, bet mes ir transformavomės. Mes daugiau dėmesio skiriame būtent aukštos vertės verslo idėjoms, mūsų šie sektoriai stiprėja – tai laikau didžiausiu pasiekimu.

Manau, kad Lietuva negali ir neturi būti pigios darbo jėgos šalimi. Mes turime būti aukštų atlyginimų, aukštos vertės šalimi – tai mano pagrindinis įsitikinimas. Kaip ministrė nenoriu važiuoti pas investuotojus ir sakyti, kad mes būsime pigesni nei kažkur kitur, mūsų žmonių darbas, dėl to turėtumėte pas mus ateiti. Aš sakau, kad mes esame geresni nei kiti, daug darbštesni, labiau skaitmenizuoti ir taip toliau. Man atrodo, tai yra kelias, kuriuo turime eiti toliau.

Visi šie darbai, kuriuos galėčiau vardinti, – ar nuėjimas į Silicio slėnį, ar inovacijų reforma, ar kiti dalykai, – iš esmės jie įvyksta būtent dėl šių tikslų, kad Lietuva būtų turtingesnė šalis.

Nuo verslo pereikime prie politikos. Laisvės partija savo kandidatu į prezidentus kelia Dainių Žalimą. Kodėl buvo priimtas būtent šis sprendimas, kokį jo elektoratą jūs įsivaizduojate?

– Visų pirma, Laisvės partija nuo savo įkūrimo pradžios kalbėjo apie progresyvias, vakarietiškas idėjas labai atvirai, pozityvią, optimistinę politinę darbotvarkę. Dabar turime daugiau patirties, ji tikrai yra pati įvairiausia, nuo darbo Vyriausybėje iki savivaldos ar Seimo. D. Žalimo prisijungimas leidžia rinkėjams pasiūlyti daugiau veidų, daugiau patirties, įvairesnės patirties. Jo darbas Konstituciniame Teisme, paskui ir Konstitucinio Teismo pirmininku, stovėjimas žmogaus teisių, konstitucinių vertybių pusėje, jų saugojimas – to politikoje tikrai labai reikia. Manyčiau, kad rinkėjai turės galimybę pasirinkti puikų kandidatą. Labai džiaugiuosi, kad buvome antri, kurie surinko reikalingus parašus dalyvauti rinkimuose, daugiau nei 20 tūkst. parašų – jaučiu, kad tas mobilizacinis momentas yra. Ir apskritai D. Žalimo apsisprendimas ateiti į politinę veiklą, manau, yra geras ir Lietuvai, ir visiems.

Taip pat turite sąrašą į Europos Parlamentą. Ruošdamasi šiam interviu, radau jūsų tekstą, kuriame tiesiai šviesiai sakote, kad „atostogos Briuselyje politikams baigėsi“. Ar taip ir vertinate dabartinį europarlamentarų darbą ir ką Laisvės partija galėtų atnešti į Briuselį?

– Labai apmaudu, kad Europos Parlamentas dažnai yra atostogų vieta.

Arba pabėgimo.

Pabėgimo, paatostogavimo, ramybės. Sutinku, Briuselis – gražus miestas, bet EP ir tarptautinės institucijos dabar kaip niekada yra labai svarbios. Mes gyvename, kaip dažnai sakome, neramiais laikais, bet apskritai tokiais laikais dar negyvenome, kokiais gyvename dabar, ir tarptautinių institucijų svarba yra milžiniška. Reikia dirbti atsiraitojus rankoves, proaktyviai, ne tik dėl Ukrainos, Moldovos ar Rytų partnerystės šalių, bet ir dėl savo šalies, taip pat ne tik dėl geopolitikos ar užsienio politikos, bet ir dėl ekonomikos.

Pasižiūrėkite, esame dabar Niujorke, kaip atrodo JAV ir didžiųjų miestų ekonomikos? Kalifornija yra penkta pasaulio ekonomika, kiek daug čia visko vyksta. Pasižiūrėkime, kas vyksta Pietryčių Azijoje, kaip auga technologijos, dirbtinis intelektas, dešimtys milijardų dolerių investuojama į technologijas. Europa kartais miega, būtent reguliuodama, bet ne akceleruodama. Labai gerai mokame reguliuoti, bet kur veržlumas? Tai yra ir užsienio politika, ir ekonomika, ir pagaliau žmogaus teisės, kai Lietuva yra likusi tarp kelių šalių, neratifikavusių Stambulo konvencijos ar nepriėmusi civilinės partnerystės įstatymo, galbūt reikia EP pagalbos ir čia. Aišku, šiuos sprendimus priimame nacionaliniais įstatymais, bet proaktyvūs politikai reikalingi ir EP. Mes tai darysime, darome, einame ten dirbti, ne atostogauti – tikiuosi, kad žmonės ir balsuos.

Per praeitus Seimo rinkimus Laisvės partija buvo pravardžiuojama dviejų klausimų – civilinės partnerystės ir kanapių dekriminalizavimo – partija. Nė vieno šių klausimų nepavyko prastumti Seime. Kaip jums atrodo, kodėl taip nutiko, ir, artėjant šiems Seimo rinkimams, kaip viliosite savo rinkėjus?

– Mes turime labai aiškią vertybių sistemą ir filosofiją – manome, kad visuomenė, valstybė prasideda nuo žmogaus ir turime padėti jam skleistis ar verslo iniciatyvomis, ar būti savimi, priimtam tokiam, koks jis yra. Pavardijote porą dalykų, bet mūsų programa buvo šimto puslapių, ir dalį tų dalykų įgyvendinome, gal kažko dar nepavyko padaryti, bet į priekį paeita labai daug, ir man atrodo, kad tai labai svarbu. Rinkimuose prašau rinkėjų mandato leisti pabaigti tai, ką pradėjome daryti. Kaip ir sakiau – pavyko daugybė dalykų, bet yra dar vietų, kur reikia daryti daugiau, ir reikia ne tik daryti daugiau, bet reikia ir daugiau palaikymo mums. Jei Laisvės partijos būtų ne 10 Seimo narių, šie visi klausimai būtų išspręsti greičiau – net jei mūsų būtų 15, jau būtų visai kita situacija. Labai paprasta matematika – Laisvės partijos reikia daugiau.

Šiomis dienomis netyla kalbos apie gynybos finansavimą, nesutariama, koks turėtų būti tų lėšų šaltinis. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?

– Yra keletas dalykų. Visų pirma, reikia aiškiai iškomunikuoti, koks yra planas, ką mes perkame ir kada, nes sutinku, kad reikia visko – ir dronų, ir oro gynybos, galbūt ir tankų. Kai kas gali įvykti greičiau, o kai kam reikia laiko. Tas aiškumas tikriausiai ateis iš Krašto apsaugos ministerijos ir ekspertų.

Antras dalykas, šaltinių galima turėti pačių įvairiausių – nuo gynybos obligacijų ir skolinimosi iki kitų fiskalinių sprendimų, kuriuos šalys daro. Man atrodo, labai svarbu nuoširdi diskusija, kad ji būtų nuoširdi, o ne – pabrėšiu – rinkiminė, nes kiekvienos žinutės, kurią ištransliuoja valstybės vadovai, ypač gynybos klausimu šioje geopolitinėje realybėje, žmonės iškart klauso, ja tiki, galbūt ji kelia kažkokių klausimų dėl ateities. Turime būti labai pamatavę tuos sprendimus. Laisvės partija tikrai pasiruošusi tartis ir susitarti, ir manau, kad susitarsime – Lietuva visada, kai būdavo svarbiausi klausimai, sutardavo.

2024 03 13 07:30
Spausdinti