IQPirmadienį nuo ankstyvo ryto į ES užsienio reikalų tarybos susitikimą susirinkę šalių narių diplomatijų vadovai svarsto, kaip paspausti oficialų Tbilisio režimą. Lietuvos pozicija – griežta.
„Mes turime įvesti sankcijas visiems asmenims, kurie susiję su opozicijos lyderių suėmimu, su opozicijos protestų išvaikymu, su visu brutaliu elgesiu gatvėse. Mes tai padarėme sankcionuodami 28 asmenis ir mes sakome, kad tai turime padaryti ES lygmeniu, ir tikuosi, kad mums pavyks sutarti, tebūnie ne dėl viso didelio paketo, kaip Lietuvoje padaryta (tai, ką, beje, darėme drauge su estais ir latviais), bet galbūt mažesne apimtimi. Tai vienas dalykas. Antras dalykas – tai bevizio režimo ribojimas diplomatinių ir tarnybinių pasų turėtojams. Mes turime nusiųsti žinią, kad visi, kurie turi tokius pasus, – vadinasi, susiję su diplomatine tarnyba, su politinėmis pozicijomis, – yra nelaukiami paprastuoju būdu atvykti į Europą. Mes negalime ignoruoti to, kas ten vyksta“, – Lietuvos žurnalistams kalbėjo naujasis užsienio ministras Kęstutis Budrys, kuriam šis ES užsienio reikalų tarybos susitikimas Briuselyje yra pirmasis.
Jis pridūrė, kad Taryboje taip pat bus kalbama apie tolesnį institucinių ryšių nutraukimą su Gruzija ir paramą pilietinei visuomenei.
„Vakar vakare turėjau susitikimą su Sakartvelo opozicijos atstovais – ko jie prašo, tai stiprios ir palaikančios žinios, kad Europai reikia Sakartvelo, kad Europa remia visus, kurie nori į ES. Turėtume tą žinią ir pasiųsti. Žiūrėsime kiek mums pavyks ir dėl ko susitarti, tačiau pati kryptis yra akivaizdi. Paėmę laiko perspektyvą ir tai, kas vyko nuo pavasario, rudenį per rinkimus, dabar matome, kad viskas čiuožia nuo kalnelio, čiuožia su autoritarinėmis tendencijomis link režimo stiprinimo. Tai arba mes dabar viską supakuojam, arba judėsime drauge nuo to kalnelio. Tokia bus Lietuvos žinia“, – teigė ministras.
Iškart, šiandien, pradėsime kalbėti apie 16-ąjį paketą. Norime, kad būtų įtrauktos suskystintosios dujos. Suprantame, kas neša pinigus, ir ten turime kreipti dėmesį.
Vis dėlto sankcijų Tbilisio valdantiesiems taikymo klausimu pirmadienį abejojama, ar bus pasiektas sutarimas. Šiuo metu ES pirmininkaujanti Vengrija tam prieštarauja, o jos premjeras Viktoras Orbánas yra pareiškęs, kad rinkimai Gruzijoje buvo demokratiški ir sąžiningi. Naujoji ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas taip pat pirmadienio rytą teigė, kad kol kas dar nėra sutarimo šių sankcijų klausimu.
„Ne visada mūsų partnerių elgesys yra konstruktyvus“, – pripažino ir K. Budrys, bet mano, kad bus daugiau šalių, kurios pačios įves sankcijas Gruzijos valdantantiesiems.
Kita vertus, minėtus diplomatų ir pareigūnų vizų ribojimus galima patvirtinti kvalifikuota balsų dauguma ir Vengrija ar kuri kita šalis negali to užblokuoti.
Be ribojimų Gruzijoje, ES diplomatijų vadovai taip pat planuoja oficialiai patvirtinti 15-ąjį sankcijų paketą Rusijai. Į jį yra įtraukti ir laivai, padedantys Rusijai apeiti sankcijas, ir atskiri asmenys.
„Jis yra paketas, bet ar jis ambicingas? Žinoma, kad ne tiek, kiek mūsų ambicija norėtų“, – kalbėjo K. Budrys. Jis tikisi, kad kitas ribojimų komplektas Rusijai bus daug stipresnis, tuo labiau kad nuo kitų metų pradžios pusmečio pirmininkavimą ES perims Lenkija.
„Iškart, šiandien, pradėsime kalbėti apie 16-ąjį paketą. Norime, kad būtų įtrauktos suskystintosios dujos. Suprantame, kas neša pinigus, ir ten turime kreipti dėmesį. Taip pat papildomų asmenų įtraukimas. Lygiai taip pat mūsų, t. y. ES kompanijų, darbo Rusijoje pabaigimas“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Būtent Baltijos šalys tam tikrą laiką blokavo 15-ąjį paketą, nes siekė, kad būtų nepratęsta išimtis, leidžianti ES įmonėms toliau vykdyti veiklą Rusijoje. K. Budrio teigimu, daugiau nei 600 ES bendrovių vis dar veikia Rusijoje ir tiesiogiai remia agresorės ekonomiką.
