PixabaySvarbiausių gegužės 9-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Infliacija. Mėnesio infliacija balandį Lietuvoje buvo artima nuliui, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąjį kartą nulinė infliacija Lietuvoje fiksuota 2021-ųjų gruodį. Statistikų teigimu, mėnesio infliacijai daugiausia įtakos turėjo keleivių vežimo oro transportu paslaugų, drabužių, atostogų išvykų, daržovių, farmacijos gaminių, restoranų, kavinių, mėsos ir jos produktų, avalynės, tabako gaminių kainų padidėjimas bei elektros, šilumos kainų sumažėjimas.
Bankų apmokestinimas. Antradienį Seimas galutinai pritarė Finansų ministerijos pasiūlytam laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui. Priėmimo stadijoje už įstatymo projektą balsavo 103, prieš 12, susilaikė 13 balsavime dalyvavusių Seimo narių.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pasisakė už įstatymo projektą ir tvirtino, kad solidarumo įnašas konkurencingumui bankų sektoriuje įtakos neturės. Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Bagdonas kritikavo įstatymo projektą ir pabrėžė, kad nesilaikoma taisyklės, jog mokesčiai įsigaliotų po pusės metų nuo paskelbimo dienos.
Skeptiškai solidarumo įnašą vertino ir „laisvietis“ Vytautas Mitalas: „Verslo sąlygos Lietuvoje ir šalies ekonominė gerovė priklauso nuo to, kiek čia yra aišku, paprasta, suprantama, nuspėjama veikti, kiek yra laikomasi teisinės valstybės principų, geros teisėkūros principų, kiek valdžia tariasi su rinka, visuomene prieš priimdama sprendimus. Šis įnašas eina per visus šiuos kriterijus nubrėždamas didelį raudoną brūkšnį.“
Iš įnašo į biudžetą per dvejus metus tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų – 1–1,5 proc. BVP, apie pusę dabartinio gynybos biudžeto. Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas numato, kad šį mokestį dvejus metus turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, o įnašas sudarytų 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių ketverių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Norėdami susimažinti įnašą, bankai turėtų didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas – įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 m. šios pajamos, padidintos 15 procentų.
Rusijos karas Ukrainoje. Ukrainos gynybos pajėgos kruopščiai ruošiasi artėjančiam kontrpuolimui ir pradės jį „tinkamu metu“, kad „pademonstruotų sėkmę“. Tai pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. „Mes pradėsime (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą), kai bus tinkamas metas, kai jam bus visiškai pasirengta. Mes nedelsdami pradėsime kontrpuolimą, kai mūsų karinė ir politinė vadovybė priims sprendimą“, – sakė jis. Premjeras pridūrė, jog dabar gynybos pajėgos labai kruopščiai ruošiasi kontrpuolimui, kad jis būtų tikrai sėkmingas.
Gegužės 9-oji. Europos Sąjunga šiandien mini Europos dieną. Šią dieną minimos istorinės Šumano deklaracijos, kurioje išdėstyta R. Šumano idėja apie naujos formos politinį bendradarbiavimą Europoje, dėl kurio karas tarp Europos tautų taptų neįsivaizduojamas, metinės. R. Šumano pasiūlymas laikomas dabartinės Europos Sąjungos užuomazga.
Tačiau Rusijai ši diena kitokios reikšmės. Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvos Raudonojoje aikštėje atidarė Pergalės dienos paradą – pompastišką Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją šventę, temdomą karinių nesėkmių Ukrainoje. Per karinį paradą, skirtą sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją 78-osioms metinėms paminėti, Raudonojoje aikštėje žygiavo tūkstančiai karių. V. Putinas kreipėsi į karius sakydamas, kad Rusijos ateitį lems Ukrainoje kovojantys kareiviai, ir teisino daugiau nei prieš metus pradėtą karą Ukrainoje.
Simboliškai šiandien Europos Sąjunga paskelbė 11-ą sankcijų paketo Maskvai pasiūlymą.
