Marius Morkevičius/ELTASvarbiausių gegužės 2-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Recesija. Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, 2023 m. pirmą ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją – realusis bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis buvo neigiamas ir sudarė –3 proc. Tai jau antras ketvirtis iš eilės, kai Lietuvoje fiksuojamas neigiamas BVP pokytis. 2022 m. ketvirtą ketvirtį realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė –0,5 proc.
Ekonomistų ir ekspertų teigimu, prie šios techninės recesijos labiausiai prisidėjo lėtėjanti šalies pramonė, tačiau pati recesija neturėtų būti žalinga ir neužsitęs ilgai. Vis dėlto „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad, nors šiuo metu fiksuojamas ekonomikos nuosmukis yra vadinamas technine recesija, dabartinė situacija, kai susiduriama su plataus masto ekonomikos susitraukimu, kuri paliečia daugelį gyventojų ir įmonių, yra arčiau depresijos, o ne trumpalaikio nuosmukio. Pasak jo, dabartinis ekonomikos kritimas yra panašus į ilgalaikį ekonomikos sukrėtimą, su kuriuo buvo susidurta pandemijos laikotarpiu.
Euro zonoje stebimas kitas neigiamas rodiklis – balandį metinė infliacija euro zonoje pakilo ir siekė 7 proc. (kovą ji buvo 6,9 proc.). Tai pirmas kartas per penkis mėnesius, kai metinės infliacijos euro zonoje rodiklis kyla.
Vizitas. Lietuvoje antradienį lankosi Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. Čia jis susitinka su premjere Ingrida Šimonyte ir prezidentu Gitanu Nausėda, ketina aptarti regiono saugumo situaciją, Rusijos karą Ukrainoje, paramą Kyjivui ir liepos mėnesį Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Savivaldybių priežiūra. Visuomenininkui ir žurnalistui Andriui Tapinui pradėjus viešinti Lietuvos savivaldybių neskaidriai naudojamas lėšas, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Seimas yra pasirengęs imtis teisės aktų koregavimo, kad tokie atvejai būtų sustabdyti. Parlamento vadovė teigia, kad yra net keletas galimų šios situacijos sprendimo būdų. Dėl susiklosčiusios situacijos savivaldybėse A. Tapinas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Neringos, Mažeikių ir Šaulių savivaldybėse tyrimai jau inicijuoti. Tyrimus dėl galbūt pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra.
Rusijos karas Ukrainoje. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas antradienį teigė, kad Ukrainos pasiruošimas būsimam kontrpuolimui yra beveik baigtas. „Aš tikiu juo (puolimu), – sakė ministras pirmadienį per valstybinę televiziją. – Daug padaryta dėl jo sėkmės.“
JAV žvalgyba skaičiuoja, kad per mūšius dėl Rytų Ukrainoje esančio Bachmuto miesto nuo pernai gruodžio iki šiol žuvo daugiau nei 20 tūkst. rusų karių, dauguma jų – samdiniai, neturintys atitinkamo karinio pasirengimo.
